Zyplių dvare – pirmoji Lietuvaičių vasaros stovykla

lietuviai iseiviaiAsta GVILDIENĖ
 
Rugpjūčio 1 – 7 dienomis Zyplių dvaro pagrindiniai rūmai aidėjo nuo vaikų balsų.  Pirmą kartą čia vyko Lietuvaičių vasaros stovykla, į kurią iš Ispanijos, Airijos, Prancūzijos, Kanados, Anglijos, Belgijos, Lenkijos ir kitų užsienio šalių suvažuavo 39 užsienio lietuvių vaikai.
 
Nuotr. Pasirašydami „Kilnaus lietuvaičio“ pasuose vaikai ne mažiau jaudinosi nei tardami priesaikos žodžius.
 
Pasak Lietuvaičių vasaros stovyklos vadovo Prano Majausko, lietuviškų dainų, šokių ir sporto vaikams ir taip per akis, todėl mūsų tikslas buvo parodyti jiems lietuviškas tradicijas, gyvenimo būdą, žemės ūkio darbus. Stovyklautojams pasisekė, kad Zyplių dvaro patalpose veikia Zanavykų muziejus. Jo darbuotojos mielai sutiko pravesti vaikams edukacinę „Duonos kelio“ pamoką. Pirmą kartą į savo tėvų Gimtąją šalį atvykę lietuvaičiai turėjo galimybę pamatyti ir patys išmėginti visus sunkius senovinius darbus: jie kūlė su spragilais,  malė su girnomis,  sijojo, kol paruošė miltus duonos kepimui.

Be to, jiems buvo vaizdžiai pademonstruoti ir kiti muziejaus eksponatai. Išeivių vaikai išbandė rankinį skalbimo būdą, nešė vandenį su naščiais, lygino su mediniais „lygintuvais“. „Mums pasisekė, kad aplinkui gyvena tokie nuoširdūs žmonės, kurie vaikus priėmė labai šiltai ir maloniai, - pasakojo P.Majauskas. – Jie pademonstravo, kaip karvutę pamelžti, kaip sviestą sumušti ar sūrį suspausti. Net į tvartą įleido kiaušinių pasirinkti.“ Iš tiesų, tai buvo tokios patirtys ir tokie įspūdžiai, kurių vaikai nesitikėjo ir niekada nepamirš.

Be abejo, iš įvairiausių pasaulio kraštų atvykę lietuvaičiai smalsavo pakeliauti, savo akimis pamatyti, kokia graži tėvelių gimtinė. Jie aplankė Kauną ir jo įžymybes, keliavo į Pociūnus, Punią, Birštoną, aplankydami gražiausias panemunės gamtos vietas, vyko į ekskursiją po Trakus ir Vilnių. Daug neišdildomų įspūdžių jiems paliko Valdovų rūmai, Trakų ir Gedimino pilys, Vilniaus senamiestis. Lietuvaičiai mielai buvo priimti ir Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose. Be to, jiems patiko ir pėsčiųjų žygiai bei išvykos į gražiausias mūsų rajono vietas, susitikimai su kaimo jaunimu ir žymiais žmonėmis, vakaronės su lietuviškomis dainomis, eilėmis ir šokiais, kurių juos vėliau mokė ir Zyplių kaimo kapelos muzikantai, ir rajono kanklininkai.

Be abejo, kokia stovykla be tradicinio naktinio žygio, kurio metu vaikai pristatė išmoktas lietuviškas dainas, virė košę ir naktinėjo iki vidurnakčio. Viena diena buvo skirta sportui. Nuo pat ryto užsienio lietuvių vaikai ruošėsi Trikrepšio turnyrui, skirtam Pranui Lubinui atminti, žaidė kontrolines varžybas. Po pietų susirungė devynios komandos. Nugalėtojus apdovanojo Pasaulio olimpinis čempionas Modestas Paulauskas. Vaikai įsiamžino prie ąžuoliuko, kurį praėjusiais metais skverelyje prie Lukšių Vinco Grybo gimnazijos P. Lubino atminimui pasodino Pasaulio ir Europos krepšinio meistrai.

Paskutinė Lietuvaičių vasaros stovyklos diena jauniesiems užsieniečiams buvo ne mažiau jaudinanti nei visos kitos. Jie laikė tikrų tikriausią egzaminą „Kilnaus lietuvaičio“ pasui gauti, kurio metu turėjo atlikti aštuonias užduotis: penkias teorines – kilnaus elgesio, Lietuvos istorijos, gamtos, kultūros ir buities bei tris praktines – lietuviško eilėraščio, dainos ir šokio. Visų lietuvaičių žinios buvo įvertintos tik puikiai. Matėsi, kaip vaikai jaudinosi prisiekdami mylėti ir nepamiršti Lietuvos. Šias akimirkas stebėjo garbūs svečiai iš Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento. Tai Antanas Kundrotas ir Aušra Dumbliauskienė. Kartu su jais atvyko Knygnešės Felicijos Bortkevičienės Kalbos premijos laureatė Violeta Bakutienė, šią premiją gavusi būtent už 30 metų puoselėjamą lietuvybę.

Iškilmingas „Kilnaus lietuvaičio“ pasų įteikimas vyko stovyklos uždarymo ceremonijos metu, į kurią atvyko daug garbių svečių iš Vilniaus ir mūsų rajono. Atsisveikinant su vaikais, kiekvienam iš jų buvo įteiktas video diskas su filmuota stovyklos medžiaga – gyvenimu, įspūdžiais, pergalių džiaugsmu, kelionėmis, naktinio žygio akimirkomis, lietuviškų tradicijų puoselėjimu, kurį jie galės parodyti savo šeimai, draugams ir lietuvių bendruomenėms.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.