Vienas iš aktualesnių klausimų prasidėjus vasaros švenčių bumui, ar nemokame linksmintis be alkoholio? Mat nors į daugumą švenčių alkoholio įsinešti draudžiama, jo vis tiek galima nusipirkti šventėje.

Šakių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorius Viktoras Lebedžinskas vienareikšmiškai teigia, kad šventėse alkoholio turėtume atsisakyti.

„Visi žino, supranta, kad alkoholio reikėtų vartoti mažiau, bet niekas nieko nedaro. Suprantame, kad nuodų gerti negalima, nes numirsime, tai kodėl nesuprantame alkoholio žalos? Seniūnijų pasiteisinimas, kad niekas neis į šventes, jei nebus galima vartoti alkoholio – nesuprantamas. Juk jau turime gerų pavyzdžių, kai šventėse nebuvo vartojamas alkoholis, o jos kuo puikiausiai praėjo, žmonių susirinko“, – sako direktorius.

Pasak V. Lebedžinsko, nesmagu, kai šventėje visiems gerai nusiteikus atsiranda svirduliuojančių, nebesiorientuojančių aplinkoje žmonių. Pašnekovas retoriškai klausė, kaip jaustis, pavyzdžiui, nuo alkoholio apsvaigusio vyro žmonai? Anot jo, dar ir dėl šių problemų alkoholio vartojimas šventėse turėtų būti uždraustas.

Visuomenės sveikatos biuro specialistai veda įvairius užsiėmimus, teikia informacijos, dalyvauja sportinėse varžybose, steigia rungčių nugalėtojams prizus, tačiau, sąlyga viena – tuo metu šventėje – jokio alkoholio.

„Buvo ir toks atvejis, kai šventės organizatoriai kaip vieną iš prizų dalyviams norėjo įteikti alaus dėžę. Tada griežtai pasakėme, kad atsiimame savo steigiamus prizus“, – pasakojo V. Lebedžinskas.

Pasak direktoriaus, būtų galima suprasti, jei šalyje neturėtume pavyzdžių, kad galima linksmintis be alkoholio, bet, kaip sakė pašnekovas, jų apstu, tai kodėl mes taip pat negalime nueiti teisingesniu keliu?

„Suprantama, galima kavinėje kažko atsigerti ar nusipirkus parsinešti namo, bet kam gadinti šventes“, – teigė V. Lebedžinskas.

Visuomenės sveikatos biuro vadovas sakė, kad, kai susirinks naujoji rajono savivaldybės Narkotikų kontrolės komisija, jis, kaip buvęs minėtos komisijos narys, iškels klausimą dėl švenčių organizavimo be alkoholio.

„Kaip paskelbėme nerūkymo zonas, taip derėtų paskelbti ir alkoholio nevartojimo zonas“, – pasakojo direktorius.

Rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė mano, kad Joninių šventimo tradicijos vis dar gyvos.

„Manau, mes kaip tik labiau laikomės Joninių šventimo tradicijų, o komercinis aspektas lieka antrame plane, nors vis dar ganėtinai ryškus. Ir tegul jis būna – juk žmonės nori pasilinksminti“, – sakė vedėja.

Anot jos, Sudargo piliakalniuose per Jonines rengiamas projektas, kur būtent ir galima pamatyti visas tradicijas.

„Juk viena dalis yra apeiginė, atvykę folkloristai atskleidžia tradicijų puoselėjimą. Mano nuomone, tikrai daugėja žmonių, kurie nori švęsti Jonines su apeigomis, ir manau, kad žmonių požiūris keičiasi į gerąją pusę“, – nuomone dalijosi A. Kasparevičienė.

 

Skyriaus vedėjos manymu, reikėtų suprasti, kad žmonių norai skirtingi. Vieni į šventes atvyksta išgerti alaus, pasiklausyti koncerto, o kiti vedami gilesnės intencijos. Pasak A. Kasparevičienės, nors ir į tokias šventes renkasi vis daugiau žmonių, negalime teigti, kad tradicijos visiškai grąžintos, nes taip niekad ir nebebus.

„Pavyzdžiui, Jonines būdavo įprasta švęsti kiekvienam savo kieme, pagerbiant savame kaime gyvenančius Jonus. Joninės nebūdavo masinė šventė, ji būdavo intymesnė. Tik vėliau atsirado masiškumas švenčiant ant Rambyno kalno, Sudarge ant piliakalnių, Kernavėje“, – pasakojo pašnekovė.

A. Kasparevičienė teigė, kad nieko blogo, jei alkoholis vartojamas su saiku, nepersistengiant.

„Kultūringai išgėrus bokalą alaus ar kitų nestiprių gėrimų, nieko neatsitiks. Tačiau, vėlgi, tai yra žmogaus kultūros dalykai. Kad ir kaip būtų, suvartojamo alkoholio kiekį švenčių metų reikėtų mažinti“, – sakė A. Kasparevičienė.

Ir iš tiktųjų, kaip sakė Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja, Sudarge Joninės švenčiamos puoselėjant senąsias tradicijas. Kiekvienas kraštietis, pasirinkęs antradienį Jonines švęsti šiame miestelyje, piliakalnių apsuptyje, neapsiriko.

Dainomis, šokiais senąsias tradicijas tądien Sudarge perteikė Plokščių mokyklos-daugiafunkcio centro folkloro kolektyvas „Vaiguva“, Sintautų kultūros centro folkloro ansamblis „Santaka“, svečiai iš Lazdijų – kultūros namų folklorinis ansamblis „Riecimėlis“, Vadžgirio vaikų ir jaunimo folklorinis ansamblis „Šebukai“, Girėnų laisvalaikio salės pagyvenusių tautinių šokių kolektyvas, Šakių kultūros centro jaunimo tautinių šokių kolektyvas „Pynė“, „Eržvilko Bandonija“ bei Tauragės „Bandonija plius“.

Kitaip sakant, atvykus į šią šventę ir stebint kolektyvų atliekamas dainas, šokius buvo galima pasigrožėti skirtingų Lietuvos regionų etninės kultūros skirtumais ir pasijusti kaip senovėje.

Prieš tai kolektyvai, perteikdami senąsias tradicijas, vaikščiodami po piliakalnių šlaitus kupoliavo – su dainomis rinko gėles, žoleles. Ilgiausiomis metų dienomis augalai gauna daugiausiai galių iš Saulės. Todėl buvo sakoma, kad per Rasas (taip anksčiau vadinosi Joninės) rinkti žolynai yra stebuklingi.