Praeitą šeštadienį jau penktą kartą vyko rajono bendruomenių diena, kuri persikėlė į Mažąją Lietuvos kultūros sostinę – Gelgaudiškį. Į kiemelius užsukti kvietė 25 bendruomenės iš 13 seniūnijų , jos rodė tradicinius verslus, kulinarinį paveldą. Organizatoriai kvietė pasportuoti, pasigrožinti Gelgaudiškio dvaro parku, pasiklausyti muzikantų iš Naisių.
Nuotr. Pernai susikūręs „Naumiestiečių sambūris“ iškėlė vestuves, kad visus naumiestiečius sujungtų draugėn.
Bendruomenių išmonė
Nors šeštadienio rytas nežadėjo nieko gero: purškė smulkus lietutis, tačiau Gelgaudiškio vasaros estradoje pradėjo kilti palapinių miestelis. Susirinko apie 200 bendruomenių narių iš viso rajono ir per dvi valandas palapinių miestelis tapo neatpažįstama gyvenviete: užrašai ant palapinių bylojo apie čia įsikūrusias seniūnijas, čia pat buvo kalamos tvoros, ant kurių šeimininkės mikliai maustė molines puodynes. Jaunos merginos bijūnais, jazminais išpuošė įėjimus į seniūnijų kiemelius, kas ant suolų įsitaisė, kas tiesiog šieno „kitkų“ pasidėjo. Didžiausias darbas vyko kiemų viduje – šeimininkės stalus nukrovė savo krašto tradiciniais valgiais, dažname kiemelyje rūko dūmelis, garavo verdama sriuba.
Seni ir nauji verslai
Pačiame gyvenvietės krašte įsikūrusi Mikytų bendruomenės narė Vida Strazdienė džiugino praeivius įvairiaspalvėmis pačios siūtomis lėlėmis. Lukšietis kalvis Edvardas Mačaitis rodė kalvystės darbus, o liepalotiškiai siūlė iš jų pasimokyti virti braškių uogienę. Slavikiečiai iškepė skruzdėlyną, eglutę, pripynė papuošalams dėžučių. Baltrušių bendruomenės moterys, visą pavasarį rinkusios vaistažoles, siūlė paragauti mėlynių, liepžiedžių, pipirmėčių arbatos. Neseniai iš medžio pradėjęs drožti Briedžių kaimo gyventojas Sigitas Markevičius pridrožė kočėlų, pjaustymo lentelių, o štai Saulius Arštikaitis paprastus gėlių vazonus apipavidalino į cementą pamerkęs ir nudažęs audeklą. Na, suprantama, koks gi dvaras be būrėjos, todėl gelgaudiškiečiai „varažijo“ kortomis. Garsus tautodailininkas Audrius Kaukas savo darbais papuošė Griškabūdžio seniūnijos kiemelį.
Svetingos Keturnaujienos šeimininkės iškepė tradicinį šio krašto obuolių pyragą, slavikiečiai kvietė ragauti rūgpienio su ekologiškomis salotomis, pagamintomis iš dilgėlių, garšvų ir pienių. Gelgaudiškiečiai siūlė dvaro užkandžių, Baltrušių bendruomenės nariai teigė – jei sula gersi, ilgai gyvensi. Numalšinti alkį ragaujant čia pat virtų kopūstų, rūgštynių ir kitokių sriubų siūlė kone kiekviena bendruomenė. Ir beveik ant kiekvieno stalo puikavosi įvairių skonių sūriai.
Bendruomenė stipri savo veikla
Ko bendruomenės nariai savo kiemeliuose neparodė, tai žodžiais, posmais, dainomis ant scenos išsakė: pasakojo apie savo veiklą, pristatė projektus. Kad visi šios dienos dalyviai ne iš kelmo spirti, parodė sportinės varžybos, kurias organizavo rajono Jaunimo kūrybos ir sporto centras. Tinklinio varžybose pirma buvo Lukšių komanda, antri girėniškiai, trečia Plokščių komanda. Paspirtuku greičiausiai važiavo gelgaudiškiečiai, antra liko Plokščių bendruomenė, treti lukšiečiai. Su rieduliu greičiausiai žaidė Kidulių-Bunikių komanda, antri slavikiečiai, trečioje vietoje liko Keturnujienos komanda. Kamuoliuką taikliausiai mėtė Plokščių komanda, antri Lukšiai, treti janukiškiečiai.
Nominuoti visi
Gausu šventėje buvo ir svečių, kuriems teko vertinti bendruomenių kiemelių išradingumą, amatininkų gaminius, šeimininkių kulinarinius sugebėjimus. Pasak Šakių bendruomenių asociacijos pirmininkės Grinos Šnirpūnienės, visos bendruomenės buvo kūrybingos, išradingos, aktyvios, jas ypač palaikė dalyvavę seniūnai. Todėl visos bendruomenės, amatininkai buvo apdovanoti dovanų čekiais, o sporto varžybų dalyviai specialiaisiais prizais.
Vakarop ištvermingiausi keliavo po Gelgaudiškio parką, o sugrįžę klausėsi Naisių vasaros teatro aktorių koncerto.