Rajone viešėjęs kultūros viceministras Albinas Vilčinskas akcentavo, kad kultūros centrų misija – naujų kultūros formų plėtra, bendradarbiavimas. Išgirdęs šakiečių pasvarstymus apie kultūros įstaigų tinklo pertvarką, siūlė žiūrėti racionaliau. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas antradienį susitiko su rajono valdžios atstovais bei kultūros bendruomene. Susitikime pristatytas rajono kultūros įstaigų tinklas, diskutuota dėl jo pertvarkos, viceministras pasidalino mintimis apie Kultūros centrų įstatymo pakeitimų rengimą, kokią kultūrinę vertę ir kas turi kurti.
Trūksta darbuotojų
Susitikimo pradžioje Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Eglė Plančiūnienė trumpai pristatė, kiek ir kokių kultūros įstaigų bei darbuotojų turime rajone, su kokiomis problemos susiduriame, bei supažindino su numatomais kultūros įstaigų tinklo pertvarkos variantais.
Rajone veikia šeši savarankiški kultūros centrai (KC), aštuoni kultūros centrų padaliniai, trys mokyklos-daugiafunkciai centrai (Kriūkų, Plokščių, Lekėčių), Zanavykų muziejus, Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka. E. Plančiūnienė dar paminėjo, kad trys KC vadovai pareigas eina laikinai. KC ir jų padaliniuose darbuojasi 101 darbuotojas (2020 m. dirbo 104), iš jų 63 kultūros ir meno darbuotojai (58 proc. turi aukštąjį išsilavinimą), 38 kiti darbuotojai. Kaip informavo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja, deja, yra aštuonios laisvos kultūros ir meno darbuotojų pareigybės. Kalbėdama apie kultūros ir meno darbuotojų atlyginimą, ji paminėjo, kad pernai savivaldybė iš metinio biudžeto visai kultūros-turizmo programai skyrė 7 proc., o vidutinis kultūros ir meno darbuotojo darbo užmokesčio vidurkis, 2021 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, 1136 eurai (neatskaičius mokesčių).
„Tai yra gerokai mažesnis nei visos Lietuvos vidurkis. 2021 m. Lietuvos vidurkis buvo netoli 1600 eurų (neatskaičius mokesčių). Noriu pasakyti, kad kultūros ir meno darbuotojo darbo užmokestis nėra labai motyvuojantis ypač jaunesnius, aukštąjį išsilavinimą turinčius darbuotojus darbuotis kultūros srityje mūsų rajone“, – komentavo E. Plančiūnienė.
Kalbant apie KC kolektyvus, statistika tokia: rajone veikia 48 meno mėgėjų kolektyvai (viena Cirko mokykla), iš jų 10 vaikų ir jaunimo. Meno mėgėjų kolektyvuose dalyvauja 669 nariai (iš jų 239 vaikai ir jaunimas).
E. Plančiūnienė trumpai pristatė galimus kultūros įstaigų pertvarkos variantus, tačiau pabrėžė, kad Kultūros įstaigų tinklo pertvarkos komisija, pradėjusi šia tema diskutuoti maždaug nuo rugsėjo, kol kas sprendimo nepriėmė.
„Noriu akcentuoti, kad visgi mūsų tikslas į kultūros paslaugas žiūrėti ne kaip į atskirų įstaigų tikslus, o kaip į kompleksinį gyventojų poreikių tenkinimą“, – kalbėjo E. Plančiūnienė palygindama, kad, pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybė, turėdama beveik keturis kartus daugiau gyventojų, turi tik septynis kultūros centrus.
Kokybiškos paslaugos
Viceministras A. Vilčinskas pirmiausiai pasidžiaugė, kad rajono valdžia kalbasi su kultūros bendruomene, kad Šakių savivaldybė pernai skyrė lėšų kultūros darbuotojų darbo užmokesčio didinimui.
Kalbėdamas apie Lietuvos kultūros centrų įstatymo naujos redakcijos projekto rengimą, viceministras akcentavo, kad įstatymas savotiškai paseno, tos veiklos ir funkcijos, kurios vykdomos šiandien kultūros centruose, yra žymiai platesnės nei įstatyme įvardytos.
„Kultūros centras nebėra vien mėgėjų meno kolektyvų veiklos buveinės, valstybinių ir atmintinų švenčių organizavimo institucijos. Kultūros centrai stipriai veikia kaip sociokultūrinės erdvės, vykdo bendras veiklas su bibliotekomis, muziejais, švietimo įstaigomis“, – kalbėjo viceministras pridurdamas, kad kultūros centrų veiklų prioritete turėtų būti etninės kultūros išsaugojimas bei kultūros centrų ir nevyriausybinių organizacijų sąveika.
„Manau, esminis dalykas – girdėkite, ko reikia vietos gyventojams, bendruomenei. Gal jiems to choro nereikia, o reikia modernaus šokio, gimnastikos užsiėmimų. Manau, kultūrinės veiklos dalyviui nėra svarbu, kas yra įstaigos vadovas, savarankiška tai įstaiga ar padalinys. Svarbu, kad būtų teikiama kokybiška paslauga, tinkamose patalpose ar erdvėse, kad būtų tinkamas lyderis, kuris pritrauktų bendruomenės narius dalyvauti kultūrinėje veikloje“, – svarstė viceministras.
Jis, matydamas mūsų rajono kultūros įstaigų struktūrą, atkreipė dėmesį į vieną faktorių.
„Galiojantis kultūros centrų įstatymas sako: kiekvieno kultūros centro pavadinime turi būti žodžiai – „kultūros centras“. Tai, ką jūs čia rodėt – laisvalaikio salės... Lietuvos savivaldybėse prisikūrė tokių įstaigų kaip švietimo-kultūros muziejus. Mielieji, arba gyvename pagal įstatymą, arba negyvename. Tokie atsiradę dariniai tik suvelia jūsų pačių ir tikslus, ir tų įstaigų misijų, vizijų matymą. Dar vienas pavyzdys: muziejus-kultūros centras, atleiskit, aš taip pat tokio derinio neįsivaizduoju. Muziejus, organizuojantis kultūrines veiklas, renginius, koncertus, parodas, turizmo priemones – yra puiku. Kultūros centras, vystantis muziejaus funkciją, – neįsivaizduoju“, – pastebėjimą išsakė viceministras ir akcentavo, kad gyventojų mobilumas priverčia ir kultūrą prisitaikyti, adaptuotis.
Kaip užsiauginti lyderį?
Viceministras, toliau kalbėdamas apie kultūros įstaigų tinklo optimizavimą, pripažino, kad visiems skauda, jeigu kažkas uždaroma ar prijungiama, tuomet miestelio gyventojai pradeda nuogąstauti: jei neliks kultūros centro direktoriaus, kas bus...
„Bet ne direktorius yra turinio esmė. Turinys yra, kas toje įstaigoje sukuria tą vertę – meno kolektyvų vadovai, tie patys miestelio žmonės... Yra pavyzdžių, kad įstaigoje yra direktorius, du pavaduotojai, du valytojai, budintis. O pagal veiklos turinį pamatai, kad per savaitę vos vienas renginukas įvyksta. Ar tikrai tai racionalu?“ – svarstė viceministras pridurdamas, kad, kalbant apie žmogiškuosius išteklius, lyderius galima užsiauginti vietoje arba pritraukti juos iš šalies.
Susitikime dalyvavusi savivaldybės Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Rima Rauktienė teiravosi, ar, priimant sprendimus dėl kultūros įstaigų tinklo struktūros, tie kultūros centrai, kurie teikia ir turizmo paslaugas, tampa reikšmingesni už tą kultūros centrą, kuris nevykdo turistinės veiklos, edukacijų, bet turi stiprių mėgėjų kolektyvų?
„Ar jie yra prastesni?“ – teiravosi R. Rauktienė.
Į šį klausimą viceministras atsakė trumpai: turizmas yra pasekmė, priežastis yra kultūra. Anot jo, turistas į dvarą važiuoja dėl kultūros ir veiklų: edukacinės programos, degustavimo ir pan.
„Nacionalinis muziejus šiai dienai beveik neturi ekskursijų, jos peraugo į kultūrinę edukaciją“, – pasakojo viceministras.
Lukšių kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė, dirbanti šioje sferoje jau septyniolika metų, pasakojo, kad Zyplių dvare veiklos iš pradžių buvo tik kultūrinės, iš kurių prasidėjo ir turizmas.
„Tik tapus biudžetine įstaiga, mes pradėjome gauti lėšų iš turizmo. Šiandien noriu pasakyti, kad kultūra mūsų įstaigoje yra pirmoje vietoje, o turizmas padeda mums kuo geriau gyventi“, – mintimis pasidalino D. Bukšnienė.
Viceministras išsakė nuomonę ir dėl situacijos Zyplių dvaro ansamblyje, kuriame veikia du juridiniai kultūriniai vienetai. Jo pastebėjimu – lankytojas nori gauti kokybišką ir greitą paslaugą ir jam neįdomu, kiek ir kokių įstaigų veikia ar kokia jų priklausomybė.
„Šiandien užsukome į Zanavykų muziejų ir ten kabo informacija, kad eksponatai rankomis neliečiami. Sakau – nuimkite. Šiandien yra begalė būdų, kaip eksponatą pateikti, kad jo niekas neliestų. Bet koks draudimas muziejuje ypač jaunajai kartai sukelia atgrasinimą“, – akcentavo viceministras.
Svečias nusistebėjo išgirdęs, kad jau beveik ketveri metai laikinai pareigas eina Sintautų kultūros centro vadovė Erika Bingelienė, kad žmogus ketverius metus yra laikinumo būsenoje.
„Įgijau daugiau kompetencijų, tikiu, kad nauji dalykai, kuriuos išmokau, man pravers ateityje. Jaučiuosi užaugusi. Be abejo, buvo sunku laviruoti tarp administracinių reikalų ir kūrybinės pusės. Dabar svarstau apie galimybę išeiti iš darbo, nes kiek tas žmogus gali būti tame laikinumo faktoriuje...“ – trumpai komentavo E. Bingelienė.
„Pertvarka turi būti tam, kad būtų geriau žmogui – tam, kuriam reikalinga paslauga. Ir profesionalus menas turėtų ateiti, ir galimybė žmogui dalyvauti saviraiškoje“, – tokiomis mintimis dalijos ilgametė kultūros darbuotoja Augenija Julė Kasparevičienė siūlydama „turizmo paslaugas perduoti turizmo ir informacijos centrui“.
Rajone veikia šeši savarankiški kultūros centrai (KC), aštuoni kultūros centrų padaliniai, trys mokyklos-daugiafunkciai centrai (Kriūkų, Plokščių, Lekėčių), Zanavykų muziejus, Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka. E. Plančiūnienė dar paminėjo, kad trys KC vadovai pareigas eina laikinai. KC ir jų padaliniuose darbuojasi 101 darbuotojas (2020 m. dirbo 104), iš jų 63 kultūros ir meno darbuotojai (58 proc. turi aukštąjį išsilavinimą), 38 kiti darbuotojai. Kaip informavo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja, deja, yra aštuonios laisvos kultūros ir meno darbuotojų pareigybės. Kalbėdama apie kultūros ir meno darbuotojų atlyginimą, ji paminėjo, kad pernai savivaldybė iš metinio biudžeto visai kultūros-turizmo programai skyrė 7 proc., o vidutinis kultūros ir meno darbuotojo darbo užmokesčio vidurkis, 2021 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, 1136 eurai (neatskaičius mokesčių).
„Tai yra gerokai mažesnis nei visos Lietuvos vidurkis. 2021 m. Lietuvos vidurkis buvo netoli 1600 eurų (neatskaičius mokesčių). Noriu pasakyti, kad kultūros ir meno darbuotojo darbo užmokestis nėra labai motyvuojantis ypač jaunesnius, aukštąjį išsilavinimą turinčius darbuotojus darbuotis kultūros srityje mūsų rajone“, – komentavo E. Plančiūnienė.
Kalbant apie KC kolektyvus, statistika tokia: rajone veikia 48 meno mėgėjų kolektyvai (viena Cirko mokykla), iš jų 10 vaikų ir jaunimo. Meno mėgėjų kolektyvuose dalyvauja 669 nariai (iš jų 239 vaikai ir jaunimas).
E. Plančiūnienė trumpai pristatė galimus kultūros įstaigų pertvarkos variantus, tačiau pabrėžė, kad Kultūros įstaigų tinklo pertvarkos komisija, pradėjusi šia tema diskutuoti maždaug nuo rugsėjo, kol kas sprendimo nepriėmė.
„Noriu akcentuoti, kad visgi mūsų tikslas į kultūros paslaugas žiūrėti ne kaip į atskirų įstaigų tikslus, o kaip į kompleksinį gyventojų poreikių tenkinimą“, – kalbėjo E. Plančiūnienė palygindama, kad, pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybė, turėdama beveik keturis kartus daugiau gyventojų, turi tik septynis kultūros centrus.
Kokybiškos paslaugos
Viceministras A. Vilčinskas pirmiausiai pasidžiaugė, kad rajono valdžia kalbasi su kultūros bendruomene, kad Šakių savivaldybė pernai skyrė lėšų kultūros darbuotojų darbo užmokesčio didinimui.
Kalbėdamas apie Lietuvos kultūros centrų įstatymo naujos redakcijos projekto rengimą, viceministras akcentavo, kad įstatymas savotiškai paseno, tos veiklos ir funkcijos, kurios vykdomos šiandien kultūros centruose, yra žymiai platesnės nei įstatyme įvardytos.
„Kultūros centras nebėra vien mėgėjų meno kolektyvų veiklos buveinės, valstybinių ir atmintinų švenčių organizavimo institucijos. Kultūros centrai stipriai veikia kaip sociokultūrinės erdvės, vykdo bendras veiklas su bibliotekomis, muziejais, švietimo įstaigomis“, – kalbėjo viceministras pridurdamas, kad kultūros centrų veiklų prioritete turėtų būti etninės kultūros išsaugojimas bei kultūros centrų ir nevyriausybinių organizacijų sąveika.
„Manau, esminis dalykas – girdėkite, ko reikia vietos gyventojams, bendruomenei. Gal jiems to choro nereikia, o reikia modernaus šokio, gimnastikos užsiėmimų. Manau, kultūrinės veiklos dalyviui nėra svarbu, kas yra įstaigos vadovas, savarankiška tai įstaiga ar padalinys. Svarbu, kad būtų teikiama kokybiška paslauga, tinkamose patalpose ar erdvėse, kad būtų tinkamas lyderis, kuris pritrauktų bendruomenės narius dalyvauti kultūrinėje veikloje“, – svarstė viceministras.
Jis, matydamas mūsų rajono kultūros įstaigų struktūrą, atkreipė dėmesį į vieną faktorių.
„Galiojantis kultūros centrų įstatymas sako: kiekvieno kultūros centro pavadinime turi būti žodžiai – „kultūros centras“. Tai, ką jūs čia rodėt – laisvalaikio salės... Lietuvos savivaldybėse prisikūrė tokių įstaigų kaip švietimo-kultūros muziejus. Mielieji, arba gyvename pagal įstatymą, arba negyvename. Tokie atsiradę dariniai tik suvelia jūsų pačių ir tikslus, ir tų įstaigų misijų, vizijų matymą. Dar vienas pavyzdys: muziejus-kultūros centras, atleiskit, aš taip pat tokio derinio neįsivaizduoju. Muziejus, organizuojantis kultūrines veiklas, renginius, koncertus, parodas, turizmo priemones – yra puiku. Kultūros centras, vystantis muziejaus funkciją, – neįsivaizduoju“, – pastebėjimą išsakė viceministras ir akcentavo, kad gyventojų mobilumas priverčia ir kultūrą prisitaikyti, adaptuotis.
Kaip užsiauginti lyderį?
Viceministras, toliau kalbėdamas apie kultūros įstaigų tinklo optimizavimą, pripažino, kad visiems skauda, jeigu kažkas uždaroma ar prijungiama, tuomet miestelio gyventojai pradeda nuogąstauti: jei neliks kultūros centro direktoriaus, kas bus...
„Bet ne direktorius yra turinio esmė. Turinys yra, kas toje įstaigoje sukuria tą vertę – meno kolektyvų vadovai, tie patys miestelio žmonės... Yra pavyzdžių, kad įstaigoje yra direktorius, du pavaduotojai, du valytojai, budintis. O pagal veiklos turinį pamatai, kad per savaitę vos vienas renginukas įvyksta. Ar tikrai tai racionalu?“ – svarstė viceministras pridurdamas, kad, kalbant apie žmogiškuosius išteklius, lyderius galima užsiauginti vietoje arba pritraukti juos iš šalies.
Susitikime dalyvavusi savivaldybės Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Rima Rauktienė teiravosi, ar, priimant sprendimus dėl kultūros įstaigų tinklo struktūros, tie kultūros centrai, kurie teikia ir turizmo paslaugas, tampa reikšmingesni už tą kultūros centrą, kuris nevykdo turistinės veiklos, edukacijų, bet turi stiprių mėgėjų kolektyvų?
„Ar jie yra prastesni?“ – teiravosi R. Rauktienė.
Į šį klausimą viceministras atsakė trumpai: turizmas yra pasekmė, priežastis yra kultūra. Anot jo, turistas į dvarą važiuoja dėl kultūros ir veiklų: edukacinės programos, degustavimo ir pan.
„Nacionalinis muziejus šiai dienai beveik neturi ekskursijų, jos peraugo į kultūrinę edukaciją“, – pasakojo viceministras.
Lukšių kultūros centro direktorė Daiva Bukšnienė, dirbanti šioje sferoje jau septyniolika metų, pasakojo, kad Zyplių dvare veiklos iš pradžių buvo tik kultūrinės, iš kurių prasidėjo ir turizmas.
„Tik tapus biudžetine įstaiga, mes pradėjome gauti lėšų iš turizmo. Šiandien noriu pasakyti, kad kultūra mūsų įstaigoje yra pirmoje vietoje, o turizmas padeda mums kuo geriau gyventi“, – mintimis pasidalino D. Bukšnienė.
Viceministras išsakė nuomonę ir dėl situacijos Zyplių dvaro ansamblyje, kuriame veikia du juridiniai kultūriniai vienetai. Jo pastebėjimu – lankytojas nori gauti kokybišką ir greitą paslaugą ir jam neįdomu, kiek ir kokių įstaigų veikia ar kokia jų priklausomybė.
„Šiandien užsukome į Zanavykų muziejų ir ten kabo informacija, kad eksponatai rankomis neliečiami. Sakau – nuimkite. Šiandien yra begalė būdų, kaip eksponatą pateikti, kad jo niekas neliestų. Bet koks draudimas muziejuje ypač jaunajai kartai sukelia atgrasinimą“, – akcentavo viceministras.
Svečias nusistebėjo išgirdęs, kad jau beveik ketveri metai laikinai pareigas eina Sintautų kultūros centro vadovė Erika Bingelienė, kad žmogus ketverius metus yra laikinumo būsenoje.
„Įgijau daugiau kompetencijų, tikiu, kad nauji dalykai, kuriuos išmokau, man pravers ateityje. Jaučiuosi užaugusi. Be abejo, buvo sunku laviruoti tarp administracinių reikalų ir kūrybinės pusės. Dabar svarstau apie galimybę išeiti iš darbo, nes kiek tas žmogus gali būti tame laikinumo faktoriuje...“ – trumpai komentavo E. Bingelienė.
„Pertvarka turi būti tam, kad būtų geriau žmogui – tam, kuriam reikalinga paslauga. Ir profesionalus menas turėtų ateiti, ir galimybė žmogui dalyvauti saviraiškoje“, – tokiomis mintimis dalijos ilgametė kultūros darbuotoja Augenija Julė Kasparevičienė siūlydama „turizmo paslaugas perduoti turizmo ir informacijos centrui“.
Ona iš Patamošupių:
