Antradienį darbą tęsė Kultūros centrų tinklo pertvarkos darbo grupė. Daug diskutuota, kaip galėtų atrodyti kultūros įstaigų tinklas. „Pirmiausiai turi būti kultūra“, – dėl to sutarė visi darbo grupės nariai. Tačiau ar palikti rajone vieną kultūros centrą su padaliniais, ar dvi, o gal tris savarankiškas kultūros įstaigas, bendros nuomonės neprieita. Daug diskutuota ir dėl Lukšių ir Kudirkos Naumiesčio kultūros centrų likimo.

 

„Kol kas darbo grupėje, startavusioje praeitų metų rudenį, jokių konkrečių sprendimų nepriėmėme. Blogai galbūt, nes žmonės yra emociškai įsitempę ir laukia to sprendimo. Norėčiau, kad neužstrigtume šiais metais ir bent pirmame pusmetyje prieitume prie racionalių sprendimų, su kokiu tinklu keliausime toliau“, – kalbėjo posėdį pradėjusi Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja, darbo grupės pirmininkė Eglė Plančiūnienė, pakartojusi neseniai rajone viešėjusio kultūros viceministro Albino Vilčinsko išsakytas mintis, kad kultūros vartotojui nėra svarbi įstaigos priklausomybė, svarbiau kokybiška paslauga ir jos prieinamumas.

Kaip priminė rajono meras Edgaras Pilypaitis, darbo grupė yra svarsčiusi tris variantus: palikti tinklą, koks yra, ir skelbti konkursus į laisvas įstaigų vadovų vietas, palikti tris savarankiškus kultūros centrus (Šakių, Gelgaudiškio ir Kudirkos Naumiesčio), trečias variantas – vienas rajono kultūros centras su padaliniais.

Vicemeras Darius Jakavičius pasvarstymui pasiūlė dar ir tokį variantą: galbūt sujungti Sintautuose ir Griškabūdyje esančias kultūros ir švietimo įstaigas.

„Kad nebūtų Vasario 16-osios renginys ir mokykloje, ir kultūros centre, o skirtumas tarp renginių pusė paros. Griškabūdyje gimnazija net neturi salės renginiams, o kultūros centre ji yra. Ir pačios bendruomenės pozicija tokia buvo, kad kultūros įstaiga neišsikeltų kažkur į Šakius, o liktų Griškabūdžio miestelyje“, – kalbėjo vicemeras.

Kiti darbo grupės nariai nepritarė tokiam pasiūlymui. Anot Gelgaudiškio kultūros centro direktorės Dianos Šležienės, toje bendruomenėje įstaigos visada gali susitarti dėl vieno bendro renginio.

„Bet kultūra negali būti prie ko nors prijungta. Jos kitoks veiklos laukas. Ar tas darbuotojas priklausys vienam, ar kitam, bet jis turi nešti kultūrą“, – įsitikinusi D. Šležienė.

Buvo prieita prie nuomonės, kad nereikėtų jungti atskirų sričių, nes tiek biblioteka, tiek švietimas, tiek muziejus atlieka savo funkcijas.

Jau anksčiau siūlyta Kidulių laisvalaikio salę, kuri yra Šakių kultūros centro padalinys, perduoti Gelgaudiškio kultūros centro žinion. Diskutuota, ar optimizuojant kultūros centrų tinklą Sintautų kultūros centrą jungti prie Šakių, ar prie Kudirkos Naumiesčio. Tiesa, Griškabūdžio kultūros centro darbuotojai yra išreiškę nuomonę, jog tokiu atveju norėtų būti prijungti prie Kudirkos Naumiesčio.

Skatinti kūrybingus žmones

Posėdyje dalyvavusios savivaldybės Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėjos Egidijos Grigaitienės pastebėjimu, kai kuriuose kultūros centruose jau daugiau techninio personalo nei kūrybinių darbuotojų.

„Ar mums reikia vadovų? Aš manau, mums kultūros reikia“, – svarstė E. Grigaitienė.

Anot mero, atėjo laikas į kultūrinį gyvenimą žiūrėti kitaip – kuo mažiau administravimo ir kuo daugiau turinio.

„Pažiūrėkim, kiek į meno kolektyvus ateina naujų žmonių, greičiausiai juose sukasi tie patys. Kauno pavyzdys rodo, kaip galima per įvairius performansus į kultūros procesą įtraukti žmones. Reikėtų ieškoti tokių menininkų, mes neturėtume viso mūsų kūrybinio ir finansinio potencialo pritempinėti tik prie scenos meno formos“, – kalbėjo meras.

Anot E. Grigaitienės, šios pertvarkos tikslas nėra lėšų sutaupymas.

„Duokim uždirbti kūrybiniams darbuotojams, nes jų rajone trūksta ir vis mažėja“, – akcentavo Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja.

Kaip žinia, iš šešių savarankiškų kultūros centrų trijuose (Sintautų, Kudirkos Naumiesčio ir Griškabūdžio) yra laikini vadovai, tik Griškabūdžio kultūros centrui laikinai vadovaujantis Šakių kultūros centro direktorius Mindaugas Kriaučiūnas šioms pareigoms eiti turi pusę etato. E. Grigaitienės pastebėjimu, tokiose įstaigose šlubuoja administravimas, veiklų planavimas.

Vienas juridinis vienetas

Zyplių dvaro teritorijoje įsikūrusios dvi savivaldybės biudžetinės įstaigos – Lukšių kultūros centras ir Zanavykų muziejus. Posėdžio metu komisijos nariai buvo vieningi tik vienu klausimu – lankytojų patogumui Zyplių dvaro teritorijoje turėtų būti įsigyjamas vienas bilietas, kuris leistų lankytis visoje dvaro sodyboje.

Meras dar kartą priminė viceministro išsakytą nuomonę, kad muziejus gali vykdyti kultūrinę funkciją. Anot rajono vadovo, Zanavykų muziejus būtent tai ir daro, tik visoms Zypliuose įsikūrusioms kultūros įstaigoms trūksta veiklos vientisumo.

Merui pritarė ir Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Rima Rauktienė. Ji pastebėjo, kad dvare įsikūrusios trys įstaigos, kurios į turizmo parodą „Adventur“ vyksta atskirai, o  Zyplių dvaras, jos manymu, apskritai neturi strategijos.

 „Visi tvirtiname, kad Zyplių dvaras yra traukos dvaras, tai mes turėtume stiprinti Lukšių kultūros centrą. Lukšių kultūros centro vadovė yra išreiškusi tokią poziciją, kad Lukšiai mielai galėtų būti Šakių kultūros centro padalinys“, – kalbėjo D. Jakavičius.
Visgi meras pasvarstė, kad Lukšių kultūros centro kolektyvai (dvi kapelos) pereitų Šakių kultūros centro žinion, o kultūros darbuotojai liktų Zanavykų muziejaus kolektyvo dalis.

„Bet mes nekalbam apie tai, kad Lukšių kultūros centras sujungiamas su Zanavykų muziejumi. Išeitų, kad miestelyje panaikinam kultūros centrą. Kad miestelyje, kuriame gyventojų skaičius greičiausiai didesnis nei Kudirkos Naumiestyje, nelieka net kultūros padalinio“, – stebėjosi vicemeras teiraudamasis, kodėl Lukšių kultūros centras negali likti Šakių kultūros centro padalinys ir dirbti Zyplių dvare.

„Kodėl Zyplių dvaro sodyboje administratorius turi būti muziejus?“ – teiravosi vicemeras.

Savo nuomonę išsakė ir Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė, kuri pripažino – įtampa Zyplių dvare buvo, ji jaučiama ir dabar.

„Nepavyksta kažkaip susitarti dėl tos strategijos. Per daug yra tų mūsų vadovų. Šiandien mums reikia darbuotojų, yra Amatininkų namelis, reikės pradėti vykdyti veiklas, o kas tai darys? Nėra žmonių“, – kalbėjo R. Vasaitienė.

Posėdžio metu buvo nutarta pripažinti, kad Zyplių dvaro teritorijoje turėtų likti vienas juridinis vienetas. Koks, kol kas bendros nuomonės neprieita.

Nėra lyderio

Nemažai diskutuota ir dėl Kudirkos Naumiesčio kultūros centro savarankiškumo. Jau anksčiau darbo grupės nariai siūlė čia palikti kultūros centrą, kaip juridinį vienetą, o veiklas orientuoti į miesto istoriją, turistų pritraukimą. Kaip žinia, šioje įstaigoje antri metai taip pat dirba laikinas įstaigos vadovas. Dirbantys kultūros sektoriuje dažniausiai ne vietiniai, o atvykę iš kitų rajono kampelių.

E. Grigaitienė išsakė tokią poziciją: „Ar ne dirbtinas noras yra ten sukurti kultūros įstaigą. Juolab yra Vinco Kudirkos muziejus, renginių mieste yra. Norim padaryti neturėdami potencialo, lyderio. Gal palikim savarankiškus Šakius ir Gelgaudiškį?“
Be abejo, galimybę kultūros įstaigą prijungti prie Vinco Kudirkos muziejaus reikėtų derinti su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, kurio žinioje ir yra šis objektas.

Rajone – vienas kultūros centras

Posėdžio dalyviai sutiko, kad kultūros įstaigos vadovas užverstas ataskaitomis, viešaisiais pirkimais. Anot E. Grigaitienės, jei įstaigos vadovas yra kultūrininkas, lai jis ir dirba tą darbą, nuo jo reikėtų nuimti administravimo naštą.

Vicemeras pastebėjo, kad, pasiklausius kalbų, priimtiniausias variantas būtų vienas kultūros centras su padaliniais.

„Nuimam administravimą nuo visų padalinių, stiprinam Šakių kultūros centrą. Prašom ir kviečiam, kad tuose mažuose miesteliuose organizuojant renginius bendradarbiautų atskiros biudžetinės įstaigos“, – siūlė D. Jakavičius.

Tiesa, šis pasiūlymas ankstesniuose darbo grupės posėdžiuose jau buvo atmestas. Kaip įsivaizduotų vieną kultūros centrą rajone, aiškios nuomonės kol kas neturėjo ir Šakių kultūros centro direktorius M. Kriaučiūnas. Anot jo, kultūros įstaiga ir turi būti kultūros įstaiga, kaip ir apibrėžiama reglamentuose, o ne atliekanti kažkokias muziejaus ar švietimo funkcijas.

„Manau, savarankiška įstaiga mažiausiai turėtų būti su 20 etatų, neturėdama žmonių, tiesiog nepaveš“, – nedaugžodžiavo įstaigos vadovas.

D. Šležienė pastebėjo, kad netekęs savarankiškumo kultūros centras prarastų galimybę teikti projektus ir gauti lėšų veikloms.

Nors darbo grupė diskutavo net tris valandas, nutarta susirinkti artimiausiu metu bei apie numatomus pokyčius pasikalbėti su kultūros įstaigų darbuotojais. Galbūt tuomet pavyks sudėti visus taškus ant „i“.