Sausio 25 dieną mūsų rajone lankėsi 13 asmenų delegacija iš Liublino (Lenkijos Respublika). Šio vizito tikslas – pasisemti gerosios patirties iš aktyviausių bendruomenių, susipažinti su jų įgyvendinamais europiniais projektais, sužinoti, koks bendravimas vyksta su vietos valdžia.

 

 

Liublino delegaciją į mūsų kraštą atlydėjo Kauno technologijos universiteto Savivaldos mokymo centro, kartu su lenkais   dalyvaujančio viename „Action – Elicitation“ projekte, atstovės. Čia juos pasitiko ir savo darbo kabinete priėmė rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius, pristatęs svečiams Zanavykijos sostinę – Šakius, žemdirbiško rajono žmonių gyvenimą ir kultūrinę veiklą, kuri praėjusiais metais buvo įvertinta aukščiausiu šalies apdovanojimu – „Auksine krivūle“. Meras papasakojo apie aktyvias rajono bendruomenes, noriai įgyvendinančias ES projektus, kurie 100 proc. kofinansuojami iš savivaldybės biudžeto.

Lenkai domėjosi ne tik dirbamos žemės kiekiu, žemės ūkio bendrovių veikla ir ūkininkų auginamomis kultūromis, bet ir politiniu rajono gyvenimu, teiravosi, kokių partijų atstovai dirba rajono taryboje. Jie stebėjosi, kad rajone nėra likę nė vieno hektaro laisvos žemės, kurią vietiniai gyventojai, pasak J.Bertašiaus, labai myli ir todėl visą supirkę, kad į savo rajoną neįsileistų  užsieniečių. Kiekvienais metais ūkininkų ūkiai stambėja. Smulkūs - pasitraukia, o vidutiniai turi po 20 ir daugiau hektarų žemės. Stambiausias ūkininkas šiandien dirba 1200 hektarų žemės. Jų gaminama užauginta produkcija parduodama ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje.

Atstovai iš Liublino teigė, kad, priešingai nei pas mus, Lenkijoje vyrauja šeimos ūkiai. Daugelis jų yra smulkūs, technologiškai atsilikę, nes dėl mažų gamybos apimčių trūksta lėšų modernioms technologijoms įsigyti. Ketvirtadalis ūkių produktus gaminasi vien savo reikmėms. Iš 2 mln. ūkių ekonomiškai gyvybingų yra penktadalis (21 proc.). Tai ūkiai, kurių ekonominis dydis viršija 4 EDV (europinio dydžio vienetas, kuris šiuo metu lygus 1 200 EUR). Pragyvenimo pajamas gali užtikrinti tik ne mažesni nei 25 ha žemės ūkiai.  Mažiems ūkiams būtina kooperuotis, nes jų konkurencingumas ateityje dar labiau mažės, o tai labai neigiamai paveiks žemės ūkio sektorių.

Svečius po rajoną lydėjo ir su aktyvių bendruomenių veikla supažindino mero padėjėjas Rimantas Valiukas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Damijonaitis bei Šakių rajono bendruomenių centrų asociacijos pirmininkė Grinutė Šnirpūnienė. Jie apsilankė Sintautų, Gelgaudiškio „Atgaivos“ ir Lekėčių krašto „Tėvynės“ bendruomenių centruose, kurie lenkams paliko didelį įspūdį. Liublino atstovai teigė net neįsivaizdavę, kad kaimo bendruomenių veikla Lietuvoje yra tokia aktyvi ir jos,  pačios rengdamos ir administruodamos tokius sudėtingus europinius projektus, kaip pastatų renovavimas, per pastaruosius metus tiek daug pasiekė.

Lenkijos bendruomenių siekiai beveik niekuo nesiskiria nuo mūsiškių. Jie taip pat siekia populiarinti turizmą, gerinti kraštovaizdį, kelti žmonių gyvenimo lygį, padėti jiems vykdyti ekonominę veiklą. Visa lenkų VVG veikla orientuota į gamtos grožio, senųjų tradicijų ir amatų puoselėjimą bei pritaikymą turizmo plėtrai, vietinių gyventojų susitelkimą bendruomenės užimtumo namuose. Jie, kaip ir mes, ypatingą dėmesį skiria mokyklų, bibliotekų ir kultūros namų renovacijai, mažosios architektūros išsaugojimui, vietinės produkcijos populiarinimui, edukacinių renginių, mokymų, festivalių organizavimui.

Vienam minkštajam projektui lenkai numatę skirti nuo 4,5 iki 25 tūkst. zlotų, kad kuo daugiau pareiškėjų galėtų pasinaudoti ES paramos lėšomis. Optimaliu projektu jie laiko tokį, kurio įgyvendinimui reikalinga maždaug 10 tūkst. zlotų suma. Skirtingai nei Lietuvoje, Lenkijoje  mažų bendruomenių  nėra. Finansavimas priklauso nuo gyventojų skaičiaus. VVG kiekvienam žmogui skaičiuoja po 147 zlotus. Labiau atsižvelgiama į ekonomiškai naudingus projektus, nes tik gaudamos grįžtamąjį ryšį ir apčiuopiamą naudą bendruomenės išsaugos motyvaciją veikti ir bus suinteresuotos ir ateityje dalyvauti projektinėje veikloje.

Didžiausia lenkų gauta parama įgyvendinant ES remiamus projektus siekia apie 80 proc. Dauguma projektų paramos gauna tik apie 60 - 70 proc. jų vertės. Tačiau lenkai tuo nesiskundė, atvirkščiai, jų teigimu, net ir vienas centas, gautas konkrečios vietovės gyvenimo kokybės gerinimui, turi didelę vertę. Lenkijos rytinėje dalyje išsidėsčiusi Liublino vaivadija užima šiaurinę Liublino aukštumos dalį, jos banguojantį kraštovaizdį perskiria dvi didelės upės - Vysla ir Bugas. Tai  skurdžiausia ir mažiausiai urbanizuota vaivadija Lenkijoje. Nepaisant to, šiame regione gausu gamtos ir istorinių paminklų. Lietuvoje viešėję Liublino bendruomenių atstovai tvirtino, kad per ateinantį finansinės paramos laikotarpį į Lenkijos kaimus bus nukreipti milijardai eurų. Norėdami juos kuo efektyviau panaudoti, jie stengiasi ne tik kuo teisingiau įvertinti esamą situaciją, bet ir pasimokyti iš kitų šalių bendruomenių klaidų, pasidalyti gerąja patirtimi.