Kai rajono savivaldybės taryboje daugumos neturi viena politinė partija ar judėjimas, skirtingas politines pozicijas atstovaujantys tarybos nariai privalo jungtis į vienokias ar kitokias grupes, idant galėtų suformuoti privalomąją daugumą. Per daugybę darbo metų mūsų rajono savivaldybėje man teko matyti pačių įvairiausių politinių dėlionių ir dirbti su taip pat labai įvairių pažiūrų žmonėmis. Praktiškai su visais jais esu pažįstama. Tad manyje, viduje, tikrai yra tam tikri patirties išauginti jutiminiai dalykai, tačiau aš jais dabar su skaitytojais nesidalinsiu ir tuo pačiu nesiimsiu prognozuoti šios koalicijos ateities. Tepasakysiu, jog koalicijoje yra daug protingų, padorių, politiškai ir dalykiškai raštingų žmonių.
Tiksliai į šį klausimą aš atsakyti negaliu. O spėlioti apie tai, kas jau prieš porą mėnesių įvyko – netikslinga.
Savivaldybė visada turi daug ir rimtų darbų ir problemų. Nepamenu savivaldoje tokio laiko, kuris nebūtų iškėlęs uždavinių ir nepamenu uždavinių, kuriuos labai lengva būtų buvę išspręsti. Tik laikas keičia uždavinių veidą – tai priklauso nuo labai sparčiais tempais besikeičiančio mūsų gyvenimo ir nuo augančių mūsų pačių reikalavimų, nuo technologinių galimybių progreso, nuo europinių tvarkų ir pinigų, kurie ir padeda, ir dažnai apsunkina, nes mes tik pradedam mokytis vykdyti tai, ką kitos šalys jau daro senokai. Tad daryti tikrai yra ką. Svarbiausia, manau, kad tie žmonės, nuo kurių tai priklauso, stengtųsi tai atlikti kompetentingai, padoriai ir nepamiršdami viešojo intereso.
Jų šiandieninėje rajono savivaldybės taryboje tikrai nemažai.Net trečdalis rajono savivaldybės tarybos narių (8 tarybos nariai) yra jaunesni nei 35 metų. Tai džiugina. Ir jie yra labai skirtingi. Vieni į politiką ėję ir atėję labai motyvuotai ir kryptingai. Tai rodo jų pasirinktų studijų pobūdis, aktyvumas visuomeninėje veikloje. Kiti gi yra pakviesti, paskatinti prisidėti prie tam tikro politinio judėjimo idėjų įgyvendinimo. Todėl ir jų elgesys labai skiriasi. Tačiau ir vieni, ir kiti savo užimamose pozicijose šiandien dar tik mokosi. Daugybės dalykų jie išmoks, kaip ir visi žmonės, tik per užgyventą patirtį, žmonių pažinimą, darbą ir savosios asmenybės vystymąsi. Tačiau ir vienais, ir kitais aš noriu pasidžiaugti. Ir vieniems, ir kitiems noriu palinkėti mokytis gyvenimo, tobulėti, vidinę kultūrą laikyti vertybe, o turimas specialias žinias, energiją ir drąsą nukreipti apgalvota, protinga, motyvuoto tikslo siekiančia ir jokiu būdu ne griaunančia kryptimi.
Nerasti mūsų rajone išsilavinusio, protingo, patyrusio, akivaizdžiais darbais savo vertę įrodžiusio žmogaus, kuris, pažinodamas savo rajoną, žmones ir problemas, galėtų imtis rajono savivaldybės administracijos direktoriaus vaidmens, reikštų nuvertinti viso rajono žmones, kurie mus rinko ir kurie, beje, ačiū jiems, parodė didelį pasitikėjimą mumis. Aš to nebūčiau dariusi. Bet tai yra mano ir, beje, ne tik mano, nuomonė. Tačiau pagal Vietos savivaldos įstatymą teikti rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kandidatūrą yra išskirtinė rajono savivaldybės mero kompetencija. Gyvenimas rodo, kad meras šiuo klausimu turėjo kitą nuomonę.
Rajono savivaldybėje dirbau beveik 27 metus. Toks yra iki šios dienos mano visas profesinis kelias po studijų universitete. Savo darbe visą laiką vadovavausi pareiga laikytis įstatymų, tiesioginio vadovo reikalavimų, darnių tarpusavio santykių ir pagarbos žmonėms. Dar man visada buvo ir tebėra svarbu, kad į atliekamą darbą būtų įdėta kiek įmanoma daugiau širdies šilumos, gėrio ir grožio. Maniau ir tebemanau, kad šie dalykai tikrai nepagadina bendro siekiamo darbo rezultato. Anaiptol.
Įvertinusi savo išgyventą visokeriopą patirtį, ypatingai pastarųjų keleto metų, savo požiūrį į darbą ir tikrai nemenkindama labai svarbių ir garbingų tarybos sekretorės pareigų, kurias anksčiau dirbdama, kaip ir bet kurį darbą savivaldybėje, mylėjau, vis tiktai nusprendžiau jų atsisakyti, nes manau, jog šiuo metu savivaldybėje etatinėse pareigose negaliu būti naudinga.
Dėkoju už įvertinimą. Aš tikrai taip jaučiausi – gyvenau darbu. Ir nei vieną sekundę dėl to nesigailėjau ir nesigailiu. Užgyvenau daug ne tik patirties, bet ir nesavanaudiškų, gražių, kilnių, prasmingų ir dvasiškai praturtinusių pažinčių, už kurių visada stovi Žmogus.
Savųjų ateities planų dar nesusidėliojau. O gyvenu labai įtemptai ir įdomiai. Įprastų pareigų lyg ir sumažėjo. Bet liko sena, tačiau dabar jau visai kitoj šviesoj vertinama maloni pareiga - bendrauti ir bendradarbiauti su tais žmonėmis, kurie tave gerbia ir palaiko, kurie į tave kreipiasi patarimo, kurie tave kviečia į renginius, kurie nori su tavim susitikti ir kuriems visai nesvarbu, kad tu neužimi ne tik kad aukštų pareigų, bet ir jokių...Štai čia yra labai garbinga ir atsakinga pareiga, kurią garbingai ir atsakingai stengsiuosi vykdyti.
Specialių planų nekuriu, politinių tikslų nekeliu. Uždavinys jau iškeltas - jaučiuosi įsipareigojusi tikrai nemažam būriui rinkėjų dorai vykdyti rajono savivaldybės tarybos narės pareigas. Esu Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė. Drauge su visais komiteto nariais nutarėme dirbti nuosekliai, sistemingai, aptarinėti ir teikti siūlymus ne tik rajono savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkėje numatytais klausimais, bet ir tais, kuriuos sprendžiant pedagogams, kultūros darbuotojams ar sportininkams reikės mūsų palaikymo ar patarimo. Reikia tik gerai įsiskaityti Vietos savivaldos įstatymą – jis ir pareigų, ir teisių tarybos nariui yra numatęs labai daug.
Dėkojame už pokalbį.