Antradienį prie bendro stalo sėdo lekėtiškiai, norėdami rasti sprendimą ar gauti patarimą, kaip išspręsti įsisenėjusią problemą. Jos esmė – prieš trisdešimtmetį pastatyti daugiabučių namų garažai. Sovietiniais laikais jiems buvo išduoti leidimai, tačiau dabar tai tiesiog nelegali statyba. Susikalbėti nelengva ir dėl to, kad bendruomenė šiuo klausimu gana susiskaldžiusi.

Aistras keliantys garažai Lekėčiuose, Kauno gatvėje, statyti sovietmečiu, 1987 m. Tuometinė valdžia statiniams leidimus išdavė. Gyventojai sako manę, kad leidimai turi bent kažkokią juridinę galią, tačiau meras Juozas Bertašius įvardijo, kad tai buvo laikina statyba, skirta penkeriems metams, o tęsiasi trisdešimtmetį... Gal laikas būtų slinkęs toliau, bet kai 2013 m. seniūnijai pradėjo vadovauti Ričardas Krištolaitis, jam į akis krito nelegalūs statiniai, todėl gyventojams rekomendavo juos įsiteisinti. Tuo labiau, kad ta teritorija – miškų ūkio paskirties žemė, kurią sutvarkius norima patikėjimo teise perduoti Šakių miškų urėdijai. Tai patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjas Algirdas Vaičiūnas. Pats seniūnas sakė radęs tik tris išduotus tuometinius leidimus statybai, nors garažų – 11.

Taigi, prieš trejus metus ir užvirė aistros, mat seniūnas tapo savotiškas priešas. Be to, skirtingose barikadų pusėse stovi ne tik garažų savininkai ir seniūnas, bet ir verslininkas, Paliekio dvaro įkūrėjas ir bendruomenės pirmininkas Arūnas Matusevičius. Būtent priešais jo sutvarkytą dvarą ir yra daugiabučių namų garažai, tad gyventojai sako, jog jis yra suinteresuotas, kad garažų neliktų.

Kurs parką

Pats A. Matusevičius tikino, jog jam mesti kaltinimai nemalonūs.

„Iki 2013 m. nieko nevyko. Prie ko čia aš? Neturiu jokio suinteresuotumo. Tie garažai tikrai nepuošia Lekėčių, o tas žemes (besiribojantis sklypas – red. ) panaudos teise esu atidavęs bendruomenei. Esame parašę projektą ir nusprendę bei aptarę ten kurti parką“, – tikino verslininkas. Tačiau mero kabinete susirinkę gyventojai svarstė, kad tik laiko klausimas, kada ir žemė, kur stovi garažai, atiteks verslininkui. A. Vaičiūnas tikino, kad žemė privatizuota nebus, nes, kaip buvo minėta, ją norima perduoti urėdijai. Pasak mero kabinete susirinkusių lekėtiškių, esą net buvusio darželio, kurį rekonstravus ir įkurtas Paliekio dvaras, tvora anksčiau taip pat buvo toliau, bet „kažkaip persikėlė“. Visgi A. Matusevičius sakė, kad viskas sutvarkyta pagal galiojančius įstatymus bei teisės aktus.

Tiesa, ne vienam gyventojui į akis krito Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas, kuriame atsakymai teikiami tik R. Krištolaičiui ir A. Matusevičiui. Be to, rašoma, kad buvo reaguojama į gautą skundą dėl neteisėtos statybos, tad garažų savininkai piktinasi, kad čia tiesiog veikia suinteresuotos pusės.

„Viską darai kitų rankomis“, – kreipdamasis į A. Matusevičių kalbėjo Ramūnas Keraitis. Nevyniodami žodžių į vatą lelėtiškiai rėžė esą jie 20 m. žiūrėjo į A. Matusevičiaus griuvėsius ir lojantį vilkšunį, o dabar mat užkliuvo stovintys garažai.

Ragina įsiteisinti

„Ar viena šeima (A. Matusevičiaus – red.) neiškeliama aukščiau kitų vienuolikos?“ – ne kartą klausė R. Keraitis. Seniūnas tikino, kad mesti tokius kaltinimus nekorektiška, nes tiek A. Matusevičius, tiek garažų savininkai yra tos pačios Lekėčių bendruomenės dalis.

„Dalis, bet ne visa bendruomenė“, – pabrėžė R. Krištolaitis.

Tačiau seniūnas palaikymo nesulaukė, o tik klausimų, kodėl jis nenori, jog garažai liktų ten, kur yra.

„Tegul būna, tik įsiteisinkit“, – sakė miestelio vadovas. Čia ir prasideda įvairiausi niuansai, nes tai padaryti misija neįmanoma. Nacionalinės žemės tarnybos Šakių žemėtvarkos skyriaus vedėjas Algirdas Vaičiūnas retoriškai teiravosi: ar gali iš neteisės gimti teisė? Jis akcentavo, kad teisė į sklypą atsiranda su teisine pastatų registracija, kurios garažų savininkai neturi. Kaip bebūtų, sprendimo variantų susitikimo metu ieškota. Tarybos narė Irena Haase, į kurią ir kreipėsi lekėtiškiai prašydami „visus atsakingus surinkti prie vieno stalo ir pasikalbėti“, mano, kad kiekviena institucija stumia šią problemą nuo savęs. O ką daryti žmonėms?

Nori įsiteisinti

Lekėtiškė Renata Keraitienė teiravosi, kodėl į statinius nebuvo atsižvelgta, kai buvo tvirtinamas bendrasis planas ir numatyta, kad tai miškų ūkio paskirties žemė. Tačiau A. Vaičiūnas tikino besivadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentais, o Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vita Valaitienė paaiškino, kad tvirtinant bendrojo plano sprendinius buvo atsižvelgta į 2006 m. Aplinkos ministerijos ir Miškų departamento priimtus sprendimus, nes tai – aukštesnės galios dokumentai.

„Kadangi tai yra nelegalūs statiniai, į juos niekas ir nekreipia dėmesio“, – pabrėžė V. Valaitienė.

Garažų savininkai teiravosi, gal yra galimybė keisti detalųjį planą arba gal yra kažkokių teisės aktų, kurie būtų palankūs jiems.

„Mes norime įsiteisinti, bet kaip? Ir savivaldybei rašėme raštus, bet arba išvis negauname atsakymo, arba gauname labai aptakų. Norime susitvarkyti, bet jaučiame išankstinį nusistatymą“, – sakė R. Keraitienė, patikinusi, kad ir jie suinteresuoti, jog miestelis būtų sutvarkytas, o vietos po saule užtektų visiems.

Tačiau paguodžiančių žodžių nesulaukė. Tiesa, svarstyta užklausą duoti Aplinkos ministerijai ir laukti atsakymo, nes bendrojo plano korektūra galima, jei Aplinkos ministerija koreguotų savo dokumentus. Tačiau Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja tikino, kad tai niekur nenuves, nes galiausiai bus grįžta į pradinį tašką.

„Žinoma, jūs turite teisę raštus rašyti, bet galiausiai tai vis vien veda į aklavietę ir kainuos didelius pinigus“, – mintimis dalijosi V. Valaitienė.

Meras Juozas Bertašius komentavo, kad jis būtų pastatytas į situaciją, „kai tas asilėlis nori įteisinti neteisėtą statinį“. Jis pats sakė nematantis, kaip įstatymų lygmeny išspręsti šią situaciją. Tad ar nėra jokių galimų sprendimų?

Išeitis – naujas sklypas

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja pirmiausiai patarė nesivadovauti emocijomis ir ragino galvoti apie kitą sklypą, kurį suformavus gyventojai galėtų jį įsigytų ir ten pasistatyti garažus arba persikelti esamus. Tačiau gyventojai tikino, kad čia ne didmiestis, jog į garažus reikėtų vykti, kai juos galima matyti per langą. V. Valaitienė patarė peržiūrėti dokumentus ir gal atsirastų šalia daugiabučio koks nors laisvas žemės lopinėlis. Esmė, kad „teritorija, kur yra nelegali statyba, turi būti atlaisvinta“. Kita vertus, teisiškai garažai minėtoje vietoje irgi nestovi, tad gal galima perpirkti būtent tą žemę? A. Vaičiūnas sako, kad ne, nes tai – valstybinė žemė. I. Haase kėlė klausimus, kas dėl susiklosčiusios situacijos kalčiausi, tačiau kaltųjų paieškos buvo bevaisės, o gyventojams reikia gyventi toliau. Lekėtiškiai sakė bandysią bendradarbiausi su Architektūros ir urbanistikos skyriumi ir galbūt ras priimtiną sprendimą.