Aštuonerius metus Anglijoje pragyvenusi iš Gelgaudiškio kilusi Aušra Bondarenko tik prieš keturis mėnesius grįžo į gimtinę. Maždaug tris mėnesius ji trenere dirba sporto klube „Audra“ ir nesigaili, jog savo žinias bei patirtį gali panaudoti ne kur kitur, o Šakiuose.

A. Bondarenko pripažįsta, kad klausimų, kodėl po tiek metų emigracijos ji grįžo į Lietuvą, sulaukia nemažai, tačiau nesureikšmina, nes tiesiog toks buvo jos noras. Užsinorėjo, grįžo ir nesigaili.

„Aš čia gimusi. Vidiniai dalykai. Dabar labai gerai jaučiuosi. Tikrai negąsdino ir negąsdina, kad grįžau“, –  patikina pašnekovė.

Nors ji mano, kad ateityje išvažiuojančių iš šalies tikriausiai daugės, kiekvienas, kaip svarsto A. Bondarenko, pagal save bei savo suvokimą renkasi, ko nori iš gyvenimo. Jos pasirinkimas buvo grįžti.

Nors į Angliją mergina išvyko nemokėdama kalbos, noras tobulėti, mokytis ir nesėdėti vietoje padarė savo – ji puikiai kalba angliškai, patobulėjo profesinėje srityje, pažino svetimą šalį. Ir nesigaili. Nors teko dirbti restorane, lankė papildomus kursus, atkakliai mokėsi kalbos ir net išėjo iš darbo, kur didžiąją darbuotojų dalį sudarė lietuviai.

„Man padėjo požiūris, kad nenaudinga bendrauti lietuviškai. Stengdavausi bendrauti tik anglų kalba. Be to, kalbėti sava kalba nemandagu dėl ten gyvenančių“, –  mintimis dalijosi A. Bondarenko.

Pramokusi kalbą galėjo save realizuoti sporte, mokytis. Mergina prisimena, kad norint pakeisti darbą neužteko nurodyti, kad tiesiog nori kito darbo, reikėjo nurodyti motyvus, parodyti kalbos įgūdžius. Tad jėgas išbandžiusi maitinimo įstaigose, džiaugėsi galimybe dirbti pagal specialybę.

Nors Šakiuose ji tik keturi mėnesiai, apie tris dirba sporto klube „Audra“. Nuėjo užsiregistruoti Darbo biržoje, bet greitai sulaukė „Audros“ buvusio vadovo, dabar Seimo nario Kęstučio Smirnovo siūlymo dirbti jo klube. Tad nespėjo pajusti, ką reiškią būti bedarbe.

A. Bondarenko džiaugiasi, kad užsienyje įgyta praktika gali dalintis su klubo klientais. Žinoma, sportas jai nesvetimas  –  nuo 8 klasės žaidė krepšinį, vėliau studijavo Lietuvos kūno kultūros akademijoje, o užsienyje sporto srityje dirbo apie šešerius metus.

„Nesureikšminu vietos, ar esu Gelgaudišky, Šakiuose, ar Anglijoj. Svarbiausia – profesonalumas savo srity ir tai, kad savo patirtimi galiu dalintis su kitais“, –  sako pozityviai į gyvenimą žiūrinti mergina.

Ji patikina, kad tiek užsieny, tiek čia jai patinka dirbti su klientais, sudarinėti jiems programas, patarti mitybos klausimais.

„Man patinka žmogui padėti visapusiškai, ne šabloniškai. Mėgstu susikoncentruoti į darbą“, –  teigia trenerė.

Privalumu ji laiko darbą nedideliame sporto klube, nes čia yra galimybė prie kiekvieno individuliai prieiti, rasti kontaktą. Tai jai ypač patinka. Nesunkiai A. Bondarenko randa kalbą ne tik su moksleiviais, bet ir senjorais, kūno linijas patobulinti ateinančiais klientais ar rezultatų siekiančiais sportininkais.

„Vienam galiu ir garsiai kažką pasakyti, kitam matau, kad galiu patarti tik individualiai. Tai nuo kiekvieno žmogaus priklauso“, –  sako pašnekovė, besidžiaugianti, kad ir Lietuvoje bei Šakiuose žmonės vis daugiau dėmesio skiria sportui bei sveikatai.
Juokauja, kad vaikinams kartais psichologiškai sunkiau per save perlipti ir patarimo klausti merginos, tačiau įsitikinę, kad ji kompetentinga, vėliau pasitiki jos patarimais.

Kaip susiklostys jos gyvenimas ateityje, sako neplanuojanti ir per daug nemąstanti, tik ne kartą pokalbio metu A. Bondarenko nustebina paprastu, lengvu ir gal net pavydėtinai pozityviu požiūriu į gyvenimą. Netrūksta jai ir veiklos. Nors visą savaitę dirba sporto centre, lanko vairavimo kursus, planuoja papildomai studijuoti bei toliau tobulėti.