Prie bendro stalo sėdo seniūnijų pertvarkos darbo grupė

seniuniju pertvarka grupe
Nuotr. Į pirmąjį posėdį, kuriame pasiskirstyta darbais ir pradėti konkretūs apmąstymai, antradienį rinkosi administracijos direktoriaus pavaduotojos Ilonos Šeflerienės (dešinėje) vadovaujama seniūnijų pertvarkos darbo grupė.


Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį penktadienį rajono savivaldybės taryba nusprendė, kad seniūnijos bus biudžetinės įstaigos, tad po šio sprendimo antradienį į pirmąjį posėdį rinkosi specialiai šiam klausimui sudaryta darbo grupė. Kol kas panašu, kad klausimų daugiau nei atsakymų, tačiau 19 asmenų darbo grupė pasiryžusi į pertvarką pažiūrėti iš esmės.

Daugiau seniūnų

„Ar gali būti kitaip? Ar tokia komisija gali būti sudaryta dėl paviršutiniškų dalykų?“ – į Juozo Puodžiukaičio klausimą, ar seniūnijų pertvarka bus sprendžiama iš esmės, atsakė komisijos pirmininkė, administracijos direktoriaus pavaduotoja Ilona Šeflerienė.

Ji darbo grupės narius ne kartą ragino nesivadovauti emocijomis, nes taip klausimas nebus išspręstas. O emocijų, prieštaravimų, įvairiausių klausimų, kaip ir kituose posėdžiuose, kuriuose kalbama apie seniūnijų pertvarką, netrūko.

Kudirkos Naumiesčio seniūnas bei seniūnų seniūnas Algirdas Stankevičius ir šįkart teigė, kad nelogiška, jog jis vienintelis atstovauja visiems seniūnams.

„Siūlau seniūnų skaičių (darbo grupėje – red. past.) didinti bent iki penkių. Sprendžiami seniūnijų klausimai, o čia susirinkę skyrių vedėjai. Kaip aš vienas galiu atstovauti keturiolikai? Visi sprendimai priimami balsuojant, ką vienas mano balsas reikš prieš penkiolika?“ – vieną po kito klausimus kėlė A. Stankevičius.

Atsižvelgiant į jo nuomonę, nuspręsta į darbo grupę kaip didesniųjų seniūnijų atstovą įtraukti Griškabūdžio seniūną Saulių Naumavičių, o mažesniosioms atstovaus Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė.

Reikalavimus atitinka devynios

„Koks yra mūsų tikslas: ar sumažinti seniūnijų skaičių, ar pagerinti paslaugų teikimą gyventojams, kas yra numatyta Vietos savivaldos įstatyme. Turime apsispręsti. Jei tikslas tik sumažinti, tai savivaldybės taryba tolina paslaugas nuo gyventojų. Tad jūs elgiatės kaip valdžia, o ne kaip atstovaujantys ir dirbantys žmonėms“, – siūlė apsispręsti Lietuvos savivaldybių seniūnijų asociacijos direktorius Petras Pranas Gestautas.

Kaip bebūtų, trauktis nėra kur, nes įsigaliojus Vietos savivaldos pakeitimams pasikeitė ir teisinis seniūnijų veiklos ir formų reglamentavimas. Be to, kaip minėta, taryba jau žengė žingsnį ir nusprendė, kad seniūnijos taps biudžetinėmis, savarankiškomis ir, savaime suprantama, didesnėmis įstaigomis. Pasak mero pavaduotojo Bernardino Petro Vainiaus, devynios (Šakių, Kudirkos Naumiesčio, Sintautų, Gelgaudiškio, Lukšių, Griškabūdžio, Kriūkų, Kidulių, Lekėčių) seniūnijos atitinka keliamus reikalavimus dėl biudžetinių įstaigų steigimo, likusios penkios (Barzdų, Žvirgždaičių, Plokščių, Slavikų, Sudargo) neatitinka. Tiesa, Lekėčiai, kaip įvardinta posėdžio metu, yra „ant ribos“. Skaičiuojama, kad joje yra vos keliais gyventojais daugiau nei 1500. Būtent daugiau nei 1500 gyventojų turi būti teritorijoje, kurioje, kaip reikalauja įstatymas, gali būti steigiama biudžetinė įstaiga.

Pasiskirstė grupėmis

I. Šeflerienė įvardijo pagrindinius uždavinius, ragino pasiskirstyti į grupes ir detaliau klausimus nagrinėti jose. Tad pirmiausiai, kaip akcentavo darbo grupės pirmininkė, rajone turės būti sprendžiama, ar vyks seniūnijų prijungimas, ar sujungimas; kiek apskritai bus įsteigta savarankiškų biudžetinių įstaigų – seniūnijų; taip pat reikės parengti seniūnijų teritorijų nustatymo planą; išklausyti seniūnaičių sueigos sprendimą dėl seniūnijų – biudžetinių įstaigų steigimo; atlikti gyventojų apklausą; nustatyti seniūnijoms deleguotas funkcijas.

Tad darbo grupės nariams pasiskirsčius į struktūrinės teritorinės pertvarkos bei juridinę grupę darbas buvo tęsiamas toliau, tik kiekviena grupė savo srities problemas svarstė atskirai. Kitą savaitę darbo grupė vėl rinksis į bendrą posėdį, išklausys vieni kitų „namų darbus“ ir darbuosis toliau, nes visi atsakymai ir jau konkretūs siūlymai dėl seniūnijų pertvarkos turi būti parengti iki rugsėjo 15 d.

Visgi daugelis narių minėjo, jog jiems apskritai trūksta duomenų, informacijos, kad galėtų priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

„Aš noriu medžiagą turėti prieš akis, nes sėdim čia kaip kokie viščiukai“, – sakė J. Puodžiukaitis.

B. P. Vainius metaforiškai pastebėjo, kad „viskas verda katile ir verdančios sriubos nepaduosi“, tad prašė visų supratingumo bei geranoriškumo sprendžiant jautrų seniūnijų pertvarkos klausimą. Galiausiai pradėta kopijuoti turima medžiaga, duomenys, imta jais dalintis, susitarta juos tikslinti, rinkti naują informaciją ir susisteminus priiminėti sprendimus.

Planuose – aštuonios ar mažiau

„Jūs įsivaizduokit, kaip sunku didelį plotą apžiūrėt. Kiek etatų reikia! Pažiūrėkit, kiek Šakių seniūnijoje etatų – seniūnas, seniūno pavaduotojas ir trys darbų organizatoriai. Ar mums duosit tiek etatų, kai bus sujungtos seniūnijos? Jūs įsivaizduojat, kad vienas bus seniūnas, kitas – pavaduotojas ir viskas bus nudirbta. Kuo didesnis plotas, tuo didesnis „bardakas”, – pradėjus kalbėti apie seniūnijų skaičių piktinosi Kudirkos Naumiesčio seniūnas.

Darbo grupė, kalbėjusi apie seniūnijų struktūrą, mano, jog po pertvarkos galėtų likti aštuonios ar netgi septynios seniūnijos. Jos nariai svarstė, kad Kiduliai jungtųsi su Sudargu, Gelgaudiškis su Plokščiais, Kriūkai su Lekėčiais, Kudirkos Naumiestis ir Lukšiai liktų kaip buvę, prie Šakių būtų prijungti Slavikai, Griškabūdžiui priklausytų Barzdai, Sintautai jungtųsi su Žvirgždaičiais. Jei būtų kalbama apie dar didesnį stambinimą, galbūt į vieną seniūniją galėtų jungtis Kudirkos Naumiestis, Sintautai ir Žvirgždaičiai. Tačiau Kudirkos Naumiesčio seniūnas mano, kad prie jo vadovaujamos seniūnijos galėtų būti prijungta tik dalis Sintautų seniūnijos, tai yra, Keturnaujienos gyvenvietė, ir taip „žemėlapyje sumažėtų tas pilvas”. Tačiau kiti nariai juokavo, kad jis nori prisijungti gyvenvietę, kurioje gyvena pats, o kol kas apie atskirų gyvenviečių išskirstymą nekalbama. Visgi neaišku, ar būtent toks skaičius ir liks, nes tai tik vienos grupės siūlymas, kuris bus aptartas ir bendrai. Be to, gali būti, jog mėnesio pabaigoje teks šaukti tarybos posėdį, nes dėl teritorijų perskirstymo, gyventojų apklausos reikalingi tarybos sprendimai.

Tiesa, ekonominis pagrindimas ir paskaičiavimai, kiek pertvarka leistų sutaupyti, kol kas irgi neatlikti. Ši analizė, kaip ir daugelis kitų klausimų, laukia artimiausiuose darbo grupės posėdžiuose.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.