Pirmadienį nuo pat ryto Šakiuose viešėjo bei įvairiose įstaigose lankėsi ir diskusijai Šakių viešojoje bibliotekoje visuomenę kvietė Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.  

Vizitas – 11 valandų

Ryte G. Landsbergis, lydimas bendrapartiečių mero Edgaro Pilypaičio, savivaldybės tarybos narės Irenos Haase, susitiko su savivaldybės administracijos vadovais bei darbuotojais, vėliau lankėsi Vaikų globos namuose, Lukšių žemės ūkio bendrovėje, taip pat Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriuje, senelių globos namuose. Seimo nario viešnagės paskutinė stotelė – Šakių viešojoje bibliotekoje surengta diskusija su visuomene apie tai, kas vyksta Seime bei Šakiuose.

Kaip vakare savo socialiniame tinkle skelbė E. Pilypaitis, svečio vizitas rajone truko net 11 valandų.

„Visos vietos įdomios, bet įspūdį paliko Vaikų globos namai. Įdomi situacija, kad ministerija juos liepė išformuoti ir man kilo klausimų, ar ministerijos pasirinkta strategija tikrai yra pati efektyviausia. Sutarėme su klebonu, kad kreipsiuosi ir į ministrą, tegul paaiškina, ar tikrai yra tai efektyviausias būdas ir reikia išardyti, kas sukurta. Manau, kad ten tvarkomasi tikrai neblogai“, – mintimis dalijosi G. Landsbergis paklaustas, kas po gana ilgos dienos labiausiai įstrigo.

Beje, priminsime, kad gegužės 4 d. Vaikų globos namuose lankėsi pats Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir išvažiavo taip ir nepasakęs, ar tikrai ir Šakiuose reikia vykdyti reformą ir vaikus iš įstaigos kelti į butus ar namus...

Apie rinkimus

Visgi grįžkime prie G. Landsbergio viešnagės. Bibliotekoje mintimis dalijosi ne tik svečias, bet ir neeiliniuose Seimo rinkimuose dalyvausianti I. Haase, meras E. Pilypaitis. Nors susirinkusiųjų gretos nebuvo pačios gausiausios, nustebino ne vienas jaunas veidas, nes įprastai bibliotekoje tokio pobūdžio susitikimuose jaunimo nebūna daug. Jaunais veidais salėje džiaugėsi ir svečias. Kalbos prasidėjo nuo artėjančių rinkimų, o ir apskritai visas susitikimas daugiausiai orientuotas į politinius niuansus, ypač negailint kritikos „valstiečių“ sprendimams bei jų lyderiui Ramūnui Karbauskiui. G. Landsbergis pripažino, kad iš Seimo pasitraukęs ir Konstitucinio Teismo kaltu pripažintas Mindaugas Bastys yra mėgstamas rinkėjų ir palaikymą turi.
„Visgi turiu nuogąstavimą, kad tas žmogus negrįžtų atgal į Seimą, nes tai būtų Lietuvai keblesnė situacija, kaip susitvarkyti su žmogum, kuris pripažintas kaip dirbęs prieš Lietuvą“, – sakė būtent TS-LKD kandidatę rinkimuose raginęs rinktis partijos pirmininkas.

Ypač svarbiu etapu jis įvardijo ir artėjančius Prezidento rinkimus. Kalbėdamas apie dabartinę šalies vadovę Dalią Grybauskaitę, kuri šalį valdo kone dešimtmetį, svečias akcentavo, kad D. Grybauskaitė suformavo daugelį dalykų: kokie esame, kokius mus šiuo metu mato užsienis.

„Jinai turi labai aiškią poziciją, labai tvirtą stuburą, ji žino, ko nori, ir geba tai pasakyti, geba komunikuoti ir geba atstovėti poziciją“, – tikino svečias, pabrėžęs, kad Baltijos šalyje ji laikoma, ko gero, pačia stipriausia lydere.

Tiesa, tai, kad ji nemėgsta partijų, dažnai pasisako prieš jas, TS-LKD lyderis vertina neigiamai.

Kalbėdamas apie savivaldos rinkimus G. Landsbergis pasisakė už tai, kad juose galėtų dalyvauti piliečiai nuo 16 m., nes vėliau, kai tapę pilnamečiais jie išvyksta studijuoti į didmiesčius, jau tampa labiau kauniečiai ar vilniečiai.

Reikia tartis, bet nėra su kuo

Daug dėmesio susitikimo metu skirta įvairioms reformoms ir jų įgyvendinimui. Kad ir jau minėtai globos įstaigų pertvarkai, nesibaigiančioms švietimo reformoms. I. Haase pabrėžė, kad pirmiausiai švietimas turėtų būti orientuotas į kokybišką mokymą, motyvacijos skatinimą.

„Manau, n metų besitęsianti reforma pamiršo mūsų moksleivius, nes ją lydi ir mokyklų uždarymas, ir mokyklos statuso pakeitimas, ir mokiniai turi važinėti didelius atstumus“, – vardijo tarybos narė.

Ją papildydamas G. Landsbergis tikino, kad švietimo reformą reikia vykdyti ne nuo mokslo metų trumpinimo ar ilginimo, bet reikia priimti radikalius sprendimus ir pertvarkyti iš pagrindų. Kaip? Pirmiausiai, pasak svečio, rengiant stiprius naujus mokytojus, nes esamų gerų specialistų tiesiog per mažai. Kai kurie iš jų, mokslus baigę prieš kelis dešimtmečius, tiesiog negeba prisitaikyti prie stipriai besikeičiančio pasaulio.

„Ir čia ne jų, bet sistemos klaida“, – tvirtino jis.

Ar einame ta kryptimi ir taisome klaidas? Ne. G. Landsbergis iškėlė Vilniaus edukologijos universiteto jungimo klausimą, tam skiriamus kone 25 mln. eurų, 17 mln. eurų, pasak jo, numatyta vien remontui. Tačiau ar mes, kaip retoriškai teiravosi svečias, suremontuotose patalpose turėsime geresnius mokytojus? Jis siūlo sekti Suomijos pavyzdžiu ir kviestis geriausius specialistus, kurie ir rengtų pedagogus, tačiau... Taip pat jis informavo, kad šalyje yra apie 30 tūkst. mokytojų, tačiau kasmet planuojama pakeisti tik po 60... Šiuos žodžius palydėjo ironiškas G. Landsbergio juokas. Žinoma, pripažino jis, kad tokiais atvejais ypač svarbus susitarimas ir valdžioje. Svarbu, kalbėjo G. Landsbergis, žiūrėti ne vienus rinkimus į priekį, o toliau.

„Kas prisiima įsipareigojimus ir atsakomybę? Paimam, sukertam rankom – aš iš vienos partijos, jūs iš kitos. Prisiimam, kad štai švietimo reformą vykdysime 20 metų ir ko mums reikia. Priimam įstatymus ir nekeičiam, nesvarbu, kas ateis. O kaip aš galiu susitarti su partija, kurios tuoj pat gali nebūti. Su koncernu? Kuriuo?“ – kalbėjo G. Landsbergis, pridūręs, kad liberalai krizėj ir nesusikoncentravę, socdemai taip pat krizėj ir nėra į ką atsiremti.

„Viskas per daug išskydę“, – apie situaciją Seime kalbėjo TS-LKD pirmininkas.

Reikia spėti prisitaikyti

G. Landsbergis pripažino, kad kiekviename susitikime girdi klausimą, o kaip bus su regionais. Ne tik juose, kaip kalbėjo G. Landsbergis, bus sukuriama vis mažiau darbo vietų, nes daug kas jau dabar automatizuojama, o ateityje robotizacija užims dar didesnį vaidmenį. G. Landsbergis siūlė visomis išgalėmis prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio, įmanomomis priemonėmis pramonę traukti į Lietuvą ir, žinoma, keisti švietimo sistemą.

„Yra žemės ūkis, turime derlingų žemių, bet žmonių nebereikia, pramonėj vykta didžiulis pokytis, pasaulis keičiasi. Mes arba spėjame įlipti į paskutinį vagoną ir nuvažiuoti su Vakarų pasauliu, arba ne“, – sakė Seimo narys.