Tiek paskutiniame tarybos posėdyje, tiek prieš jį vykusiuose komitetų posėdžiuose daugiausiai diskusijų tarybos nariams kėlė klausimai dėl žemės mokesčio 2019 m. nustatymo bei žemės mokesčio mažinimo 2018 m. Visgi sprendimai priimti ir viliamasi, kad didesni žemės mokesčiai leis seniūnijose važinėti geresniais keliais – surinktos lėšos bus nukreiptos būtent šiam tikslui.

Mažesniam tarifui – ne

Ko gero, daugiausiai diskutuota dėl žemės ūkio paskirties žemės tarifo ir būtent čia nuomonės labiausiai išsiskyrė. Sprendimo projekte buvo siūloma nustatyti 0,8 proc. nuo žemės mokestinės vertės, kuri nuo šių metų sausio, pagal atskiras verčių zonas didėjo apie 3 kartus. Opozicinė Zanavykų frakcija siūlė balsuoti už 0,6 proc. tarifą bei atsižvelgti į kovo mėnesį gautą Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos raštą, kuriame siūloma žemės mokesčius nustatinėti ne pagal rinkos vertę, bet pagal žemės našumą ir nenustatyti didesnio mokesčio nei praėjusiais metais. Beje, opozicijoje esantys tarybos nariai skundėsi apskritai šio rašto, adresuoto ir tarybos nariams, negavę, o meras Edgaras Pilypaitis aiškino, kad taip nutiko todėl, kad laiškas nebuvo registruotas bendroje sistemoje, o siųstas tik į jo ir Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjos elektroninį paštą.

Nors po opozicijos tarybos posėdžio metu paprašytos pertraukos ir buvo sudarytos sąlygos balsuoti už tokį jų siūlymą, jam nepritarta iš 18 balsavusių aštuoniems pritarus, vienam susilaikius ir devyniems balsavus prieš. Už 0,8 tarifą balsavo 14 tarybos narių ir penki susilaikė. Galbūt keista, kad tie patys opozicijoje esantys tarybos nariai, siūlę mažesnį tarifą, vėliau pritarė ir didesniam. Už abu tarifus teigiamai pasisakė Ramūnas Kaunas, Dinara Gudaitienė, Laurynas Suodaitis. Tad klausimas atviras, ar jie persigalvojo, ar susipainiojo, ar tiesiog balsuodami nepalaikė frakcijos siūlymo.

Tikisi išlaikyti finansavimo modelį

Bene daugiausiai kritikos dėl didinamo tarifo valdantiesiems ir žėrė R. Kaunas bei Juozas Puodžiukaitis. R. Kaunas vicemerui Bernardinui Petrui Vainiui sakė, jog šis, tapęs mero pavaduotoju, pakeitė savo poziciją ir pradėjo pasisakyti prieš žemdirbius. Tačiau vicemeras aiškino, kad jo pozicija nesikeitė ir jis visada pasisakė už subalansuotus mokesčius.

„Žmonės, užsiimantys ūkine veikla, vienaip ar kitaip turėtų prisidėti prie bendrų rajono interesų sprendimo. Ir galiu drąsiai pasakyti, kad ta suma ir kiekis, ką sumoka žemdirbiai į biudžetą, nėra pertekliniai, nėra nepanešami, jie tik simboliniai“, – sakė B. P. Vainius.

Jis tikino: jei anksčiau už 1 ha buvo mokama 6–7 eurai, tai pagal dabartinį tarifą būtų 8–9 eurai. Tad retoriškai klausė, ar tai tikrai ta suma, kurios žemdirbiai neįstengtų sumokėti, tuo labiau, kad surinktos lėšos bus nukreipiamos ne kur kitur, o į kelius, kuriais visi naudojasi. Mero pavaduotojas džiaugėsi, kad buvo priimtas politinis sprendimas seniūnijų kelių greideriavimui skirti 300 tūkst. eurų, ir taip, pasak jo, reikėtų elgtis ir toliau.

„Jei turėsime pilietinės drąsos ir ryžto išlaikyti tokį finansavimo modelį, tai mūsų keliai tikrai pagerės ir sumažės nepatenkintų gyventojų skambučių“, – kalbėjo B. P. Vainius.

Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė sakė, kad už visų paskirčių žemę turėtų būti surinkta iki 850 tūkst. eurų daugiau.

Nusprendė mažinti

Nemažai diskutuota ir dėl žemės mokesčio mažinimo 2018 m. Šiuo klausimu dirbo ir speciali darbo grupė – iš viso buvo pateikti 137 žemės savininkų prašymai. Visgi J. Puodžiukaitis jau ne pirmą kartą primena, esą savivaldybės administracija apskritai pražiūrėjo ir laiku nesikreipė į Vyriausybę dėl galimo kompensavimo už prarastus pasėlius. Jo žodžiais, Vilkaviškio savivaldybė gavo 150 tūkst. eurų, tad teiravosi, kodėl mūsiškiai nepasekė jų pavyzdžiu. Visgi į komiteto posėdį pakviesta Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė sakė apie tokias kompensacijas nieko negirdėjusi ir esą to nepatvirtino net Vilkaviškio savivaldybės atstovai.

„Niekas nieko ten negirdėjo ir aš nieko nežinau“, – sakė I. Žemaitienė.

Tad galiausiai tarybos nariai nusprendė 2018m. taikyti 50 proc. žemės mokesčio lengvatą visų paskirčių žemės sklypų savininkams, išskyrus tuos žemės savininkus, kurių žuvusių pasėlių plotas 2017 m. sudarė nuo 11 iki 49 proc. (jiems bus taikoma 70 proc. lengvata), o tiems, kurių žuvusių pasėlių plotas sudarė 50 proc. ir daugiau, 2018 m. bus taikoma 100 proc. žemės mokesčio lengvata žemės ūkio paskirties žemei. Tokių asmenų yra septyni. Apleistų sklypų savininkams ar turintiems įsiskolinimų lengvatos taikomos nebus. Skaičiuojama, kad dėl taikomų lengvatų į rajono biudžetą nebus gauta apie 18 tūkst. eurų.

Nusprendė nenusišalinti

Palikus mokesčius, jų dydžius bei lengvatas nuošaly norisi paminėti – kaip vasarį, balsuojant už biudžetą, taip ir šįkart, balsuojant už žemės mokesčius, tarybos narė Irena Haase vėl priminė Vyriausiosios tarnybinės etikos (VTEK) rekomendacijas vengti interesų konflikto.

„Rengiant, svarstant ar priimant sprendimus dėl visiems vienodai taikomų mokesčių tarifo nustatymo, nusišalinti tais atvejais, kai jiems ar jų artimiems asmenims per praėjusius metus priskaičiuota atitinkamo mokesčio suma yra akivaizdžiai reikšminga ir gali daryti įtaką sprendimams dėl mokesčio tarifo nustatymo“, – citavo I. Haase, paminėjusi, kas „akivaizdžiai reikšminga“ suma laikoma 3 tūkst. eurų viršijanti suma.

Nors vėliau R. Kaunas patikslino, kad yra ir Ūkininkų sąjungos valdybos narys, taip pat ūkininkas, tačiau, priešingai nei kiti kolegos, jis sprendžiant šiuos klausimus ne tik nenusišalino, bet ir diskutavo, balsavo. Tiesa, jis sakė dar negavęs pranešimo, kiek teks mokėti, nors meras ragino pasiskaičiuoti, nes kalbama ne apie šiuos metus.

„Aš ūkininkų vardu kalbu, ne dėl savo interesų“, – sakė R. Kaunas.

Sprendžiant žemės mokesčio klausimus tarybos salę buvo palikę Mantas Puskunigis, Tomas Skaizgirys, Raminta Jakelaitienė, Arūnas Tarnauskas. Tad vėliau meras atkreipė dėmesį, kad galimu interesų supainiojimu turėtų pasidomėti bent jau savivaldybės Etikos komisija.