Sudarge apsilankiusiems (iš kairės) VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos Hidrografijos skyriaus vedėjui Antanui Dumbrauskui, Kultūros paveldo departamento direktoriui Vidmantui Bezarui Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė (dešinėje) išsakė nuogąstavimą, kad kasmet situacija dėl Sudargo piliakalnių slinkimo tik blogėja. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Sudargo piliakalniai tapo vienu iš patraukliausių turizmo traukos objektų Lietuvoje, tačiau požeminiai šaltiniai ir kiti veiksniai kasmet blogina Sudargo piliakalnių, ypač Vorpilio, būklę. Apie yrančius šio ir kitų piliakalnio šlaitus kalbama metai iš metų, penktadienį Sudarge apsilankę Kultūros paveldo departamento vadovai, kiti specialistai, savo akims apžiūrėję piliakalnius, priėjo prie išvados, kad reikia pirmiausiai atlikti hidrologinius tyrimus, tik keltas klausimas – iš kur gauti lėšų?
Kodėl slenka?
Sudargo piliakalnius ir didžiules jų teritorijas prižiūrinčios Sudargo seniūnijos seniūnė Rita Grigaitienė ir šio susitikimo viena iš iniciatorių, rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė Inga Navlickienė džiaugėsi praėjusį penktadienį pagaliau įvykusiu susitikimu su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriumi Vidmantu Bezaru, Marijampolės teritorinio padalinio specialistais bei VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos Hidrografijos skyriaus vedėju Antanu Dumbrausku bei rajono valdžios atstovais. Pirmiausiai visi apžiūrėjo Vorpilio piliakalnį ir diskutavo, kas išties daro įtaką šlaitų slinkimui. Ar iš laukų link Nemuno griovomis tekantis vanduo, ar požeminiai šaltiniai, o gal šlaito papėdę periodiškai užliejantis Nemuno potvynių vanduo. Anot Kultūros paveldo departamento Marijampolės teritorinio padalinio vedėjos Violetos Kasperavičiūtės, Sudargo piliakalnių slinkimui įtakos galėjo turėti 2010 m. Nemune atliekami bunų rekonstrukcijos darbai, jos buvo supiltos dešiniajame Nemuno krante. Būtent ryškus Vorpilio šlaitų slinkimas pastebėtas dar 2011 m. Susitikime dalyvavęs VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos Hidrografijos skyriaus vedėjas A. Dumbrauskas įsitikinęs, kad minėti darbai įtakos Sudargo piliakalnių slinkimo procesui negalėjo turėti, jo nuomone, Sudargo piliakalnių šlaitai slenka ne dėl bunų veikiamos Nemuno upės srovės poveikio, o dėl kitų priežasčių. Kokių, susitikimo dalyviai ir bandė išsiaiškinti nusileisdami į piliakalnių papėdę, prie Nemuno.
Jau anksčiau buvo kai kurių specialistų išsakyta nuomonė, kad galima priežastis, kodėl pradėjo slinkti atskiri piliakalnių šlaitų fragmentai, yra dalies augmenijos nuo piliakalnių šlaitų pašalinimas. Siūloma tokius piliakalnius apželdinti specialiomis žolėmis, krūminiais augalais, kurie savo ilgesnėmis šaknimis galėtų sutvirtinti šlaitus.
Bėda – ne Nemunas
Jau nusileidus į Vorpilio piliakalnio papėdę, seniūnė R. Grigaitienė pasakojo, kad nuošliaužos prasideda nuo statesnių šlaitų ypač lietingą pavasarį, kai dar pašalas neišėjęs, Vorpilio piliakalnio viršutinis sluoksnis ir čiuožia žemyn. Juolab kad piliakalnių šlaitai yra statūs (35–60 laipsnių kampas), santykiniai aukščiai 40 m. Daugelio piliakalnių šlaitus kerta gilios griovos, jomis teka paviršinis kritulių, gruntinis vanduo. Anot seniūnės, griovas kaskart, ypač prikritus lapams, bandoma išvalyti, kad vanduo nesusilaikytų, pratekėtų. Seniūnė rodo požeminių šaltinių išėjimus, kurie, anot seniūnės, įmirko šlaito nuobirų sluoksnį. Tiesa, dar 2015 m. slenkantis Vorpilio piliakalnio šlaitas buvo išpintas vytelių tvorelėmis.
Susitikimo dalyviai žvelgdami į piliakalnius vieningai svarstė, kad prieš gamtą, deja, sunku kovoti.
„Sunku ką nors pasakyti, kol nėra detalios geologinės nuotraukos, kad sužinotume, kokie šlaitų sluoksniai, kokia požeminių vandenų migracija: gal vanduo atiteka iš laukų, gal iš paties piliakalnio šlaito. Todėl reikia daryti ne vieną gręžinį. Neslėpsiu, tai būtų labai brangu, todėl siūlau parengti tyrimų programą, ją finansuoti. Manau, kad Nemunas neturi didelės įtakos piliakalnių slinkčiai“, – tokias pirmines išvadas darė V. Bezaras.
Visgi susitikimo dalyviai žvelgė į Vidaus vandens kelių direkcijos atstovą, siūlydami, kad gilinant Nemuno farvaterį iškastas smėlis galėtų būti supilamas kairėje Nemuno pusėje, slenkančių piliakalnių papėdėse.
Iš kur gauti lėšų?
Po ilgų pasivaikščiojimų, pasižvalgymų po Sudargo piliakalnius, buvo prieita prie vieningos išvados, kad pirmiausiai reikia atlikti Sudargo piliakalnių hidrologinius tyrimus. V. Bezaras žadėjo pasikonsultuoti dėl Sudargo piliakalnių su Lietuvos geologijos tarnybos specialistais ir su archeologais.
„Sumos piliakalniams sutvarkyti yra labai didelės, bent jau tuos stabilizavimo darbus, kurie laikinai gali sustabdyti, manau, galime padaryti, bet reikia pradėti nuo pagrindų“, – reziumavo susitikimą V. Bezaras.
Pasak I. Navlickienės, Kultūros paveldo departamentui būtų galima iki spalio 1 d. teikti paraišką dėl finansavimo inžineriniams geologiniams geotechniniams tyrimams atlikti, tačiau reikalingas ir savivaldybės prisidėjimas. Į susitikimo pabaigą atvykęs rajono meras Edgaras Pilypaitis tvirtino, kad kol kas savivaldybė tam lėšų nėra nusimačiusi, anot mero, pirmiausia reikia žinoti, koks bus lėšų poreikis.
Jei šiemet nebus žengtas žingsnis, piliakalnių slinkimo problema tik nusitęs. Visgi nutarta suremti pečius ir visiems ieškoti išeičių.
Nori ir pliažo
Anot seniūnės R. Grigaitienės, norėtųsi, kad būtų sutvarkytos ir piliakalnių papėdės, ir Nemuno pakrantė, kurios seniūnijos darbininkų yra tik nušienaujamos, tačiau pakrantės paviršius nelygus, ji su pavydu žiūri į Nemuno krantą kitapus, ten pakrantėje žmonės stovyklauja, ilsisi.
„Šiai dienai čia liūdnas vaizdas. Mūsų svajonė yra sutvarkyti pakrantę, kad būtų malonu žmonėms, nes čia jie vaikšto, nori sportuoti. Norėtume, kad turistai pas mus patektų ir vandens keliu. Galėtų ir prieplauka atsirasti“, – svarstė seniūnė ir pridūrė, būtent ties stovyklavietės vieta prie Nemuno, tarp Žydkapių ir Balnakalnio piliakalnių, galėtų būti įrengtas pliažas, atsirasti prieplauka.
Tiesa, V. Bezaro žodžiais, pliažą suformuoti, pakrantes įrengti nebus taip paprasta, kadangi kairioji Nemuno pusė srovių yra labiau plaunama, nors ir sutvarkyta pakrantė bus užtvindoma bei užnešta, nebent būtų įrengtos atraminės akmenų prizmės.
Vidaus vandens kelių direkcijos atstovas A. Dumbrauskas patikino, kad direkcija neprieštaraus pliažo Sudargo pusėje įrengimui.
Visgi šakiečiams rūpi, kad tvarkant vandens kelią Nemunu nuo Kauno iki Klaipėdos nebūtų pakenkta Sudargo piliakalniams.
Jau anksčiau buvo kai kurių specialistų išsakyta nuomonė, kad galima priežastis, kodėl pradėjo slinkti atskiri piliakalnių šlaitų fragmentai, yra dalies augmenijos nuo piliakalnių šlaitų pašalinimas. Siūloma tokius piliakalnius apželdinti specialiomis žolėmis, krūminiais augalais, kurie savo ilgesnėmis šaknimis galėtų sutvirtinti šlaitus.
Bėda – ne Nemunas
Jau nusileidus į Vorpilio piliakalnio papėdę, seniūnė R. Grigaitienė pasakojo, kad nuošliaužos prasideda nuo statesnių šlaitų ypač lietingą pavasarį, kai dar pašalas neišėjęs, Vorpilio piliakalnio viršutinis sluoksnis ir čiuožia žemyn. Juolab kad piliakalnių šlaitai yra statūs (35–60 laipsnių kampas), santykiniai aukščiai 40 m. Daugelio piliakalnių šlaitus kerta gilios griovos, jomis teka paviršinis kritulių, gruntinis vanduo. Anot seniūnės, griovas kaskart, ypač prikritus lapams, bandoma išvalyti, kad vanduo nesusilaikytų, pratekėtų. Seniūnė rodo požeminių šaltinių išėjimus, kurie, anot seniūnės, įmirko šlaito nuobirų sluoksnį. Tiesa, dar 2015 m. slenkantis Vorpilio piliakalnio šlaitas buvo išpintas vytelių tvorelėmis.
Susitikimo dalyviai žvelgdami į piliakalnius vieningai svarstė, kad prieš gamtą, deja, sunku kovoti.
„Sunku ką nors pasakyti, kol nėra detalios geologinės nuotraukos, kad sužinotume, kokie šlaitų sluoksniai, kokia požeminių vandenų migracija: gal vanduo atiteka iš laukų, gal iš paties piliakalnio šlaito. Todėl reikia daryti ne vieną gręžinį. Neslėpsiu, tai būtų labai brangu, todėl siūlau parengti tyrimų programą, ją finansuoti. Manau, kad Nemunas neturi didelės įtakos piliakalnių slinkčiai“, – tokias pirmines išvadas darė V. Bezaras.
Visgi susitikimo dalyviai žvelgė į Vidaus vandens kelių direkcijos atstovą, siūlydami, kad gilinant Nemuno farvaterį iškastas smėlis galėtų būti supilamas kairėje Nemuno pusėje, slenkančių piliakalnių papėdėse.
Iš kur gauti lėšų?
Po ilgų pasivaikščiojimų, pasižvalgymų po Sudargo piliakalnius, buvo prieita prie vieningos išvados, kad pirmiausiai reikia atlikti Sudargo piliakalnių hidrologinius tyrimus. V. Bezaras žadėjo pasikonsultuoti dėl Sudargo piliakalnių su Lietuvos geologijos tarnybos specialistais ir su archeologais.
„Sumos piliakalniams sutvarkyti yra labai didelės, bent jau tuos stabilizavimo darbus, kurie laikinai gali sustabdyti, manau, galime padaryti, bet reikia pradėti nuo pagrindų“, – reziumavo susitikimą V. Bezaras.
Pasak I. Navlickienės, Kultūros paveldo departamentui būtų galima iki spalio 1 d. teikti paraišką dėl finansavimo inžineriniams geologiniams geotechniniams tyrimams atlikti, tačiau reikalingas ir savivaldybės prisidėjimas. Į susitikimo pabaigą atvykęs rajono meras Edgaras Pilypaitis tvirtino, kad kol kas savivaldybė tam lėšų nėra nusimačiusi, anot mero, pirmiausia reikia žinoti, koks bus lėšų poreikis.
Jei šiemet nebus žengtas žingsnis, piliakalnių slinkimo problema tik nusitęs. Visgi nutarta suremti pečius ir visiems ieškoti išeičių.
Nori ir pliažo
Anot seniūnės R. Grigaitienės, norėtųsi, kad būtų sutvarkytos ir piliakalnių papėdės, ir Nemuno pakrantė, kurios seniūnijos darbininkų yra tik nušienaujamos, tačiau pakrantės paviršius nelygus, ji su pavydu žiūri į Nemuno krantą kitapus, ten pakrantėje žmonės stovyklauja, ilsisi.
„Šiai dienai čia liūdnas vaizdas. Mūsų svajonė yra sutvarkyti pakrantę, kad būtų malonu žmonėms, nes čia jie vaikšto, nori sportuoti. Norėtume, kad turistai pas mus patektų ir vandens keliu. Galėtų ir prieplauka atsirasti“, – svarstė seniūnė ir pridūrė, būtent ties stovyklavietės vieta prie Nemuno, tarp Žydkapių ir Balnakalnio piliakalnių, galėtų būti įrengtas pliažas, atsirasti prieplauka.
Tiesa, V. Bezaro žodžiais, pliažą suformuoti, pakrantes įrengti nebus taip paprasta, kadangi kairioji Nemuno pusė srovių yra labiau plaunama, nors ir sutvarkyta pakrantė bus užtvindoma bei užnešta, nebent būtų įrengtos atraminės akmenų prizmės.
Vidaus vandens kelių direkcijos atstovas A. Dumbrauskas patikino, kad direkcija neprieštaraus pliažo Sudargo pusėje įrengimui.
Visgi šakiečiams rūpi, kad tvarkant vandens kelią Nemunu nuo Kauno iki Klaipėdos nebūtų pakenkta Sudargo piliakalniams.
Virginijus iš Branduoliškių:
