Siesartis – iš pažiūros nedidelis, vasarą vietomis išdžiūstantis upelis, vingiuojantis per Šakių rajoną kone 60 kilometrų. Taip deramai zanavykų nei turizmui, nei rekreacijai neišnaudota, ji netikėčiausiu metų laiku plūsteli savo vandenis, tarsi parodydama, kad yra ne mažiau svarbi ir galinga, kaip ir  Šešupė bei Širvinta.

Siesartis – dešinysis Šešupės intakas. Jos pradžia įvairiuose šaltiniuose pateikiama skirtingai: vienur teigiama, kad prasideda Valkų miške, netoli Vadgirio, 9 km į vakarus nuo Lekėčių. Kitur – Ilgakampio miške, 7 km į vakarus nuo Lekėčių.

Teka Siesartis į vakarus pro Liepalotus, Lukšius, Šakius, Duobiškius, Gotlybiškius, o prie sienos su Kaliningrado sritimi tarp Slavikų ir Šilgalių įteka Šešupėn. Vaga nuo ištakos iki Lukšių reguliuota, plotis 5–7 m, gylis 0,4–1,5 m, žemiau – natūrali, vingiuota. Netoli Šakių, 36 km nuo žiočių, įrengtas Valiulių tvenkinys (plotas 32 ha).

Bet pastarosiomis dienomis, prasidėjus atlydžiui, iškritus dideliam kiekiui kritulių, Siesarties upė smarkiai ištvino. Natūralu, kad upė patvinsta pavasarį, rudenį, bet kad taip patvintų sausio mėnesį – šiek tiek netikėta.

Tiesa, lukšiečiams patvinusi Siesartis – įprastas vaizdas. Gyventojai mena, kad Siesartis patvindavo iki pat prieš daugelį metų miestelio centre stovėjusio malūno, apsemdavo ir A. Tatarės gatvėje esančių gyventojų ūkinius pastatus.

„Šiuo metu užlieta beveik visa pieva mano valdoje, Draugystės gatvėje, ančiukai plaukioja. Jei tik daugiau palyja arba būna daug sniego, šis tirpsta, tai ir tvystam. Būna ir daugiau vandens, kada semia ir iki sodybos medžių“, – pasakoja lukšietė Lina Matusevičiūtė.

Toliau vingiuojanti Siesartis semia ir lukšiečio Deivido Žukausko laukus, čia laukas užsėtas žieminiu rapsu.

„Visada užlieja laukus Siesartis, kada tokie orai. Kai Siesartis ištvysta, nepasirenka metų laiko. Yra buvę, kad per javapjūtę reikia važiuoti pjauti, o jau miežiai po vandeniu. Prieš gamtą nepakovosi“, – trumpai komentuoja lukšietis.

Toliau Siesartis vingiuoja link Šakių, Girėnuose šalia Siesarties upės yra įsikūręs ne vienas gyventojas, kol kas, pasak kalbintų žmonių, namų valdų vanduo nepasiekė.

O štai prie naujojo pėsčiųjų tako Šakių mieste Siesarties vanduo telkšo visai greta. Vaikščiojantys pasiesarčiu gyventojai gėrisi tokiu vaizdu, nedažnai pamatysi pilną vandens Siesarties upę.

Na, o tolėliau už Šakių, Slavikų link, Giedručių kaime, Siesarties kaimynystėje – ūkininkų laukai. Saulius Drevininkaitis pasakojo, kad beveik pusė hektaro žieminių kviečių po vandeniu jau nuo sausio pradžios, todėl, anot ūkininko, nuostoliai neišvengiami, apsemtose lomose pasėliai jau žuvę. Pasiteiravus, ar toks Siesarties vandens pakilimas tik atšilusio klimato padarinys, ūkininkas pateikė kitą versiją.

„Esu įsitikinęs, kad link Slavikų yra didžiulė bebrų užtvanka, ten Siesartis vingiuoja kaip gyvatė, pakrantė apleista, jos niekas netvarko, krūmynai, todėl gera terpė bebrams. Rudenį ir ties mūsų lauku buvo bebro užtvanka, kurią šiek tiek pravaliau“, – pasakojo ūkininkas.

Šiomis dienomis Šešupės upė taip pat veržiasi per krantus, kaip pasakojo Kudirkos Naumiesčio seniūnas Edvardas Belevičius, šią savaitę apvažiavo Kranto gatvę, kur Šešupė yra arčiausiai gyventojų namų, tačiau kol kas, anot seniūno, didelės grėsmės gyventojams nėra.

„Vanduo kol kas daugiau nekyla, nors melioracijos grioviai pilni. Dar pirmadienį buvo ledų sangrūdų ties Panoviais, šiuo metu ledo nelikę, vanduo teka žemyn“, – situaciją pakomentavo Kudirkos Naumiesčio seniūnas.

Pasak Bulvės muziejaus Kudirkos Naumiestyje įkūrėjo Jono Valaičio, Šešupės ir Širvintos upių vandens lygis pakilęs apie vieną metrą.

„Pastebėjau, kad greičiau vandens lygis kyla Širvintoje, šiuo metu pakilęs iki maždaug pusantro metro, nors tai nėra avarinė situacija. Šiandien Širvinta įspūdingai atrodo. Aš kiekvieną rytą ir vakarą žymiu vandens lygį“, – pasakoja J. Valaitis.