Energetikos ministerija savivaldybėms siūlo mažinti apšvietimo intensyvumą, laiką, tačiau Šakiai to daryti neketina, nes ir dėl pakeistų lempų, ir dėl fiksuotos žemos elektros kainos, sąnaudos nėra išaugusios. D. Pavalkio nuotr.
Ministerijos pateiktame taupymo plane viešajam sektoriui keliamas tikslas per dvejus metus sutaupyti 20 proc. energijos. Energetikos viceministrė Inga Žilienė įvardija, kad per minėtą laikotarpį planuojama sutaupyti apie 800 mln. eurų.
„Iš jų, iš viešojo sektoriaus būtų sutaupyta 100 mln. eurų, verslo – 300 mln. eurų, gyventojų – 400 mln. eurų“, – nurodė I. Žilienė.
Štai viešajam sektoriui ministerija siūlo žiemą iki 19 laipsnių mažinti temperatūrą patalpose, vasarą išjungti karštą vandenį, mažinti apšvietimą. Nuotoliniu būdu dirbančioms institucijoms siūloma šį modelį taikyti penktadieniais ir pirmadieniais – taip pastatų administratoriams atsirastų galimybė keturias dienas iš eilės šildymo temperatūrą patalpose sumažinti iki 17 laipsnių. Skaičiuojama, kad tai padėtų sutaupyti apie 10 proc. sąnaudų.
Pavyzdžiui, verslui siūloma sumažinti temperatūrą darbo patalpose, išjungti įrangą ir techniką, kai ji yra nenaudojama, sumažinti ar išjungti apšvietimą, išjungti karštą vandenį administraciniuose pastatuose.
Savivaldybėms, be jau minėtų siūlymų, rekomenduojama viešųjų erdvių ir pastatų apšvietimą nuo 1-os val. nakties iki 6 val. ryto išjungti darbo dienomis, išskyrus išimtis dėl saugumo, ir savaitgaliais. Taip pat rekomenduojama sumažinti gatvių apšvietimo intensyvumą nuo 1-os iki 6 val. ryto, nemažinant saugumo. Skaičiuojama, kad šios priemonės padėtų valstybei sutaupyti apie 50 mln. eurų per metus (arba 140–160 gigavatvalandžių elektros energijos).
Gyventojams ministerija siūlo keisti įpročius ir dirbti nuotoliniu būdu bent 2–3 dienas per savaitę (akcentuojamas degalų sutaupymas vykstant į darbą), susimažinti patalpose temperatūrą, mažinti apšvietimo intensyvumą, išjungti buitinę techniką, kai ji nenaudojama, persėsti į viešąjį transportą ir pan., tačiau šios priemonės, panašu, labiau aktualios didesnių miestų gyventojams, bet ne tokioms vietovėms kaip Šakiai, kur nemažai gyventojų darbo vietą gali pasiekti ir pėsčiomis.
Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Dainiaus Grincevičiaus, nuolat galvojama, kaip ir kur sutaupyti, o pirmieji svarbūs žingsniai to link buvo žengti jau prieš dvejus metus.
„Kaip nujausdami mes tai ir darėme, apšvietimas visur pakeistas į LED, turime 11 saulės elektrinių projektų ir planuojame vėl revizuoti, kur dar galėtume <...>. Penkių–šešių švietimo įstaigų pastatus planuojame teikti renovavimui, dar ketiname keturių mokyklų katilus atnaujinti“, – vardija administracijos direktorius.
Anot jo, jau buvo kalbėta ir su skyrių vedėjais, kad kultūros, švietimo, socialinės srities įstaigos pasirengtų planus, kaip taupys bei mažins išlaidas.
„Manau, per mėnesį gims planas ir raštu“, – sako D. Grincevičius ir viliasi, kad įstaigų vadovai į tai pažiūrės išties atsakingai, nes, pasak administracijos direktoriaus, yra ir labai neefektyviai savo patalpas naudojančių įstaigų, tad tikimasi, jog bus apgalvoti ir pateikti racionalūs patalpų įveiklinimo sprendimai, apgalvota bei įvertinta, ar tikrai turi degti visos lemputės ir pan.
Su seniūnais taip pat šiuo klausimu jau kalbėta, jeigu dar kažkur yra nepakeistų ir senų lempų, rekomenduota jas greitai pakeisti arba išsukti visai, tačiau kol kas, sako administracijos direktorius, nė viena seniūnija papildomai lėšų apšvietimui neprašė.
Kol kas, anot D. Grincevičiaus, apšvietimo laiko keisti neplanuojama, nes „nors didinam apšviestų gatvių skaičių, vartojimas mažėja“. Be to, bent Šakiuose per naktį apšviestos tik pagrindinės gatvės, o ir elektros kaina, kurią dabar pagal sutartį moka savivaldybė, yra žema, tad sąnaudos dėl gatvių apšvietimo nėra išaugusios. Problemos yra su tomis įstaigomis, kaip patikslino savivaldybės Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė, kur sutartys su elektros tiekėju sudaromos naujai, tada ir kaina gerokai aukštesnė.
Štai pernai savivaldybės administracijos pastate buvo laikoma 21 laipsnio temperatūra. Šį šildymo sezoną temperatūrą ketinama vienu ar dviem laipsniais sumažinti, tačiau drastiškai tai daroma nebus, nes, kaip sako D. Grincevičius, kad nereiktų vaikščioti ir žiūrėti, ar po stalais nesujungti šildytuvai, mat nuolat sulaukiama nusiskundimų – esą patalpose šalta.
„Manau, ši žiema išmokys taupyti ar bent privers susimąstyti apie tai“, – svarsto administracijos direktorius.
Visgi nerimo, sutinka pašnekovas, yra. Ypač dėl kelių įstaigų, kurios šildomos dujomis. Tai Jaunimo kūrybos ir sporto centras (JKSC), kuriam, anot D. Grincevičiaus, dar prieš kurį laiką buvo siūlyta pagalvoti apie galimybę jungtis prie centrinio miesto šildymo, tačiau esą buvo kategoriškai atsisakyta, tad laukiama pasiūlymų, kaip iš padėties suksis dabar, bei Zyplių dvaro ansamblyje esantis muziejus bei dvaras.
JKSC direktorės pavaduotojas ūkiui Paulius Puskunigis sutinka, kad „situacija su tokiu dujų pabrangimu yra katastrofiška“. Jei anksčiau už dujas per mėnesį įstaiga mokėdavo apie 4 tūkst. eurų, tai dabar tenka pakloti ir kone 15 tūkst. eurų. Išlaidas elektrai tikimasi taupyti pradėjus veikti saulės elektrinei.
„Kiek įmanoma, tikrai taupysime. Tikimės ir klientų supratingumo, nes vienam galbūt atrodys per tamsu, kitam bus per šalta. Turime griežtą taupymo planą“, – sako P. Puskunigis.
Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė, paklausta apie energijos taupymo planą, sako, kad įstaiga taupo seniai, jeigu nėra lankytojų, šildymas visada prisukamas, tačiau šiais metais prisidėjo ir naujas objektas – amatininkų namas, kuriame elektros sunaudojimas bus tikrai nemažas, tačiau sąnaudos konkrečiai dar neapskaičiuotos.