Sistema trukdo institucijų darbą
Anot Šakių rajono apylinkės prokuratūros darbuotojų, ši sistema veikia jau kelinta savaitė, tačiau mokymai, kaip dirbti su nauja IBPS sistema, prokuratūros darbuotojams bus tik vasario 22–23 dienomis. Tuose mokymuose pakviesti dalyvauti iš visos Kauno apygardos prokuratūros tik 8 prokurorai. Klausimas, ar tarp jų bus ir šakiečių, lieka kol kas neaiškus.
„Nuo pat pirmos sistemos įdiegimo dienos ji stringa, dar nėra ištobulinta, kiekvieną dieną vyksta programos naujinimai, kurie itin trukdo prokuratūros darbą. Iš esmės sistemos veikimas turėtų pagreitinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, tačiau dabar kol kas tai nevyksta“, – sako prokuroras Audrius Ažukas.
Viena iš daugelio priežasčių, dėl ko prokuratūroje stringa darbas su naująja sistema, yra nepritaikyta darbo sąlygoms techninė sistemos bazė. Visų bylų, kurias mato prokurorai kompiuterių ekranuose, yra labai mažo šriftas ir pilkos spalvos, akivaizdu, kad sistema diegta atsižvelgiant į didesnius kompiuterių monitorius, kokių mūsų rajono prokuratūroje tiesiog nėra.
Tačiau šie nepatogumai, anot prokurorų, tai tik jų darbo trukdžiai, kurie, tikimasi, ateityje išsispręs. Kyla elementarus klausimas, ką duoda ši naujoji sistema pačiai visuomenei, kokią naudą iš to turės žmogus.
Popierinių bylų saulėlydis?
Numatyta, kad ateityje popierinės bylos turėtų išnykti – liks tik elektroninės (treji metai yra pereinamasis laikotarpis, kol egzistuoja tiek popierinės, tiek elektroninės bylos). Vėliau žmogus gaus tik elektroninį bylos variantą, vadinasi, viską matys tik kompiuterio ekrane, todėl privalės būti pakankamai modernus ir šiuolaikiškas. Turint omenyje, kad mes gyvename gana mažame rajone, kur didesnę dalį visuomenės sudaro senjorai ir kaimiškų teritorijų gyventojai, realiai tokia situacija darosi sunkiai įsivaizduojama. Kad būtų užtikrintas duomenų saugumas, ko gero, bus galima pamatyti bylos duomenis tik turintiems elektroninį parašą, tačiau ar dažnas mūsų jį turime? Taip pat yra atviras klausimas dėl duomenų saugumo – kas ir kur dabar saugo visus šioje sistemoje suvedamus duomenis, nėra aišku, o dar labiau neaišku, kiek tie duomenys yra prienami vadinamiems „hakeriams“.
IBPS – darbo produktyvumui gerinti
Visai kitaip į naująją integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą žiūri Šakių rajono policijos komisariato viršininkas Mindaugas Akelaitis. Anot jo, nieko nuostabaus, kad dauguma naujovių iš pradžių būna sutinkama skeptiškai, sakoma, jog tai tik trukdys darbui, padidins jo krūvį. Tačiau reikia žvelgti į viską racionaliai, juk policija yra pratusi, kad jos darbuotojai jau kuris laikas dirba su įvairiomis informacinėmis sistemomis, kurios tik pagreitina visą darbo procesą.
„Ši sistema – tai viena iš daugelio, su kuriomis jau dirba policijos pareigūnai. Reikia suprasti, – viskas kuriama tik tam, kad pagerintų darbo kokybę bei operatyvumą. Nereikės tyrėjams dėl kiekvieno smulkaus dokumento eiti į prokuratūrą, gaišti laiko, nereikės popieriaus sąnaudų, viskas bus greičiau sutvarkoma elektroninėje erdvėje“, – aiškina policijos komisariato viršininkas M. Akelaitis.
Kaip sako Šakių rajono apylinkės teismo administracijos sekretorė Audronė Matusienė, teismo darbuotojams IBPS sistema yra taip pat dar naujovė – sistema teisme veikia nuo vasario 1 d., tačiau teismo darbuotojai su ja dirbdami kartu ir mokosi. Kol kas teisme ši sistema veikia su trikdžiais, sistemos naudotojams tenka spręsti duomenų įvedimo, perdavimo problemas, klaidas ir pan. Todėl teismo administracijos darbuotojai sako, kad kol kas dar anksti kalbėti apie IBPS. Šiuo metu teismo darbuotojai šia sistema naudojasi siųsdami dokumentus tik į prokuratūrą. Jų darbą apsunkina dar ir tai, kad darbui su šia sistema buvo apmokytas tik vienas teismo darbuotojas.
IBPS sistema buvo sukurta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai įgyvendinant projektą „Sukurti integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą, siekiant skatinti ir plėsti teisėsaugos ir kitų institucijų bendradarbiavimą, tarpusavio supratimą, šių institucijų veiksmų koordinavimą“. Šiam konkursui buvo pateikta 70 projektų, 29 iš jų laimėjo finansavimą. E. bylos projektui Europos Komisija skyrė apie 1 mln. 700 tūkst. eurų.