Dar šių metų pradžioje „Lukšių pieninei“ pavyko įrodyti visam pasauliui, kad sūris „Liliputas“ yra vienintelis ir išskirtinis tokio tipo sūris visoje Europoje. Nuo tada jis yra ženklinamas Europos Sąjungos ženklu su saugoma geografine nuoroda.

Ant aukšto Nemuno kranto stūksančių Belvederio dvaro rūmų teritorijoje dar 1928 m. pastatyta seniausia Lietuvoje sūrinė. Ši vietovė buvo parinkta dėl kalnuoto žemės reljefo, palaikančio sūrinės rūsiuose specifines sąlygas pelėsinio grybo augimui. Buvo bandymų pelėsinį grybą išvežti į kitas įmones, net ir į užsienį, tačiau toks unikalus jis auga tik Belvederio sūrinės rūsiuose. Bėgo metai, ne kartą pasikeitė sūrinės savininkai, gamybos technologai, tačiau šios įmonės rūsiuose išgaunamas pelėsinis grybas ir mikroklimatas nekinta iki šių dienų.

 

Nedaugelis iš mūsų šiandien žinome, kad Belvederyje gaminami sūriai „Liliputas“ ir „Belvederis“ ant mūsų stalo atkeliauja tik po gerą mėnesį trunkančio gamybos proceso, kurio didžiąją dalį užima sūrio brandinimas rūsyje. Šių dviejų sūrių gaminimo procese  vis dar labai daug rankų darbo. Nors prieš dvejus metus Belvederio sūrinė buvo moderniai renovuota ir automatizuoti kai kurie gamybos procesai, tačiau pagrindiniai darbai, kai sūris yra įvyniojamas į lino skareles arba dedamas į specialias formeles, atliekami rankomis. Sūris išsiskiria iš kitų fermentuotų sūrių rūšių tuo, kad yra nokinamas mažose galvose, veikiant vidinei mikroflorai ir iš išorės pelėsiniam grybui, augančiam natūraliai sūrinės rūsiuose. Tik šio unikalaus ir sudėtingo proceso metu sūris įgauna specifinį skonį ir kvapą, išskirtinį ir būdingą tik sūriui „Liliputas“. Kaip sakė Belvederio cecho gamybos vadovė Snaiguolė Jurkevičienė, per daugiau kaip 30 m. jos darbo šioje įmonėje pasikeitė sūrinės išorė, vidus, įranga, tik nepasikeitė sūrinės rūsys.

„Vaikščiodama po rūsį, grįžtu atgal į praeitį. Lentynose noksta dailiai suguldyti sūriai. Gražu stebėti, kaip bėgant dienoms jie keičia savo rūbą, apsigaubia pelėsio pūkeliu, kuris, sūriui nokstant, keičia spalvą – tampa žalsvai pilko atspalvio“, – sako S. Jurkevičienė.

Tačiau ir tame rūsyje, kur vyksta pagrindinis fermentavimosi procesas, neapsieinama be žmogaus rankų. Kaip sako gamybos vadovė, rūsyje brandinamas sūris yra apverčiamas kokius penkis kartus tam, kad išlaikytų savo formą ir iš visų pusių tolygiai apeitų pelėsiu. Dar vienas įdomus faktas – prieš atkeliaudamas į rūsį brandintis, sūris pusantros dienos mirksta druskos tirpale tam, kad įgautų specifinį skonį. Neapsieinama sūrinėje ir be unikalaus vaško, kurį įmonė atsiveža iš Olandijos. Vaškas gaminimo procese naudojamas jau paskiausiai, kad sūris,  kuris jau pakankamai subrendęs, gražiai susiformavęs, nuo jo nuplautas pelėsis, apsivilktų varškiniu „kailiu“, kuris saugotų jo unikalų skonį nuo išorės veiksnių.   

 

Belvederio sūrinėje kasdien pagaminama apie 1000 sūrių. Jų gamybai kiekvieną dieną reikia 5 t pieno. Iš viso sūrinėje dirba 20 darbuotojų, kurie, kaip juokauja gamybos vadovė, visi be išimties vienaip ar kitaip savo rankomis tiesiogiai prisiliečia prie šio sūrio. Didžiausią dalį rankų darbo proceso sudaro vyniojimas į specialias lino skareles, po to sūris dedamas į formas ir vėliau slegiamos specialiuose presuose tam, kad įgautų mums jau gerai pažįstamą formą.

Tad nieko nuostabaus, kad per ilgus metus šis sūris tapo žinomas ne tik mūsų šalyje, bet ir už jos ribų. Juk tiek meilės ir rankų darbo į šio produkto gaminimą įdėta! „Liliputas“ – daugelio šalies ir užsienio parodų eksponatas. Didelį pasisekimą jis turėjo parodose Leipcige, Poznanėje, Zagrebe, Londone, Paryžiuje ir kitur. Tuometinėje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje 1976 m. vykusioje parodoje „Agra-76“ sūris „Liliputas“ apdovanotas aukso medaliu.

„Tikriausiai dar ir šiandien sūrio populiarumą lemia išsaugota tradicinė jo gaminimo technologija. Ne veltui mūsų sūriui suteikta vienintelė Lietuvoje Europos Sąjungos saugoma geografinė nuoroda, kuri tik patvirtina faktą, kad šis sūris gali būti gaminamas tik mūsų sūrinėje. Tikimės, kad šis gamybos procesas išliks toks unikalus ir toliau“, – sako gamybos vadovė S. Jurkevičienė.