Prasta melioracijos statinių būklė šalyje, nepakankamas finansavimas – jokia naujiena. Apie melioracijos perspektyvas šalyje ir melioracijos statinius rajone kalbamės su Šakių rajono Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus specialistais.

Situacija nėra bloga

Šakių rajone visų nuosavybės formų valdomas 99,2 tūkst. ha nusausintos žemės plotas. Drenažu nusausinta 94 proc. Šakių rajono nusausintų žemių. Beveik visa nusausinta žemė yra žemės ūkio naudmenos, jos sudaro 98,8 tūkst. ha derlingų žemių. Kaip informavo Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus specialistas Vilhelm Haase, pagrindiniai melioracijos statiniai yra šie: 1 tūkst. 239 km magistraliniai grioviai (nusidėvėjimas 80 proc.), 62,5 tūkst. km drenažo tinklai (nusidėvėjimas 60 proc.), 1 tūkst. 540 vienetų pralaidų (nusidėvėjimas – 58 proc.), 63 tiltai (nusidėvėjimas 40 proc.), 10 tvenkinių (nusidėvėjimas – 68 proc.).

Aktyvūs mūsų rajono ūkininkai, norėdami pasinaudoti ES lėšomis, yra sukūrę aštuoniolika melioracijos sistemų naudotojų asociacijų. Įvykdžius melioracijos asociacijų projektus buvo pagerinta 1 tūkst. 273,85 ha derlingų žemių, rekonstruota 11,843 km magistralinių griovių, rekonstruota 10 pralaidų, rekonstruota 231 vienetas drenažo žiočių, rekonstruota 316 km drenažo linijų.

Spalio pradžioje V. Haase dalyvavo Žemės ūkio rūmuose surengtoje konferencijoje ir siūlė, kaip spręsti melioracijos statinių priežiūros problemas.

„Visi žemės savininkai, prieš gaudami nuosavybės dokumentus, turėtų privalomai išklausyti mokymus apie jų valdomoje žemėje esančias melioracijos sistemas ir jų priežiūrą. O melioracijos sistemų priežiūros bei remonto darbams atlikti reikalingos technikos įsigijimui turėtų būti taikomos lengvatos, kaip ir žemės ūkio dirbimo technikai įsigyti“, – siūlė V. Haase.

Vyriausybė numačiusi iki 2020 m. perduoti melioracijos statinius jų naudotojams. Tačiau kokie statiniai ir kam jie bus perduoti, šiandien tikslaus atsakymo nėra. Svarstoma, kad tiltai galėtų būti perduoti Susisiekimo ministerijai (Kelių direkcijai), nes neskiriant lėšų jų remontui bei rekonstrukcijai labai greitai galima sulaukti avarinių griuvimų. Tvenkiniai, kurie atlieka tik rekreacinę paskirtį, turėtų atitekti savivaldybių nuosavybėn. Visgi melioratoriai svarsto, kad valstybė turėtų pirmiausia sutvarkyti melioracijos turtą, o po to jį „išvalstybinti“.

Teiraujamės, ar įkurtas respublikinis melioracijos fondas melioraciją išsaugotų? Jame kauptųsi žemės ir vandens telkinių savininkų, naudotojų, ūkininkų, kelininkų, miškininkų, t. y. visų fizinių ir juridinių asmenų, kurie turi naudos iš melioruotų plotų, įmokos.

Pluša prie projektų

Pasak V. Haase, jau priduotas ES ir savivaldybės lėšomis finansuojamas projektas „Šakių rajono savivaldybės Giedručių, Šakių, Girėnų ir Lukšių kadastro vietovėse esančių melioracijos statinių rekonstrukcijos“, kurio vertė 320 tūkst. eurų. Įgyvendinus projektą buvo rekonstruota 12 kilometrų griovių, du tiltai, keturi lieptai, du slenksčiai.

Prisijungusi Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė informavo, kad, pasak jos, Lietuvą iš Europos Sąjungos Solidarumo fondo pasiekė beveik 17 mln. eurų, skirtų melioracijos įrenginių, nukentėjusių nuo liūčių, atstatymui. Rajono melioratoriai ruošia planą, kokiems objektams reikėtų skirti numatytas lėšas. Preliminariai mūsų rajonui numatoma skirti apie 372 tūkst. eurų.

Pasak pašnekovų, rajono melioracijos ūkis, lyginant su kitomis savivaldybėmis, atrodo neblogai. Tai ir nemažas mūsų žemės naudotojų nuopelnas. Tik bendromis jėgomis galima pasiekti, kad melioracijos statiniai tinkamai atliktų savo funkcijas.

Kartais negerbia melioratorių darbo

„Mes tvarkydami magistralinius griovius, kurie kainuoja nemažus pinigėlius, atiduodame sutvarkytą griovį, kurį toliau turi prižiūrėti žemės naudotojai, tačiau nuvažiavus po 3-ejų–4-erių metų pasižiūrėti, kaip jį ūkininkai prižiūri, išvystame nekokį vaizdelį“, – kalbėjo V. Haase ir pridūrė, kad yra ūkininkų ar žemės ūkio bendrovių, kurie geranoriškai prisideda prie melioratorių darbo.

Jis pasidžiaugė, kad šiemet orai leido įgyvendinti projektus ir tinkamai atlikti darbus. V. Haase aprodo netoli Briedžių kaimo išvalytą 6 km griovį ir tvirtina, kad ūkininkai, kurių žemės ribojasi su grioviu, turėtų prižiūrėti, kad griovys nepriaugtų krūmų, o pavasarį pasižiūrėti, ar neužneštos drenažo žiotys, ir bent kartą per metus griovį nušienauti. Lukšiuose, už beveik 70 tūkst. eurų buvo suremontuotas tiltas per Lenkupio upelį. Dar vienas tiltas buvo suremontuotas Giedručiuose per kelią, vedantį į Papartynus. Tiltas buvo gana kritiškos būklės, nes per jį sunkioji technika važiuodavo į grūdų elevatorius. Todėl paklota nauja danga. Pasak V. Haase, iš turimų 63-jų tiltų daugeliui atlikti rekonstrukcijos ir remonto darbai. Apžiūrėti ir suremontuoti du slenksčiai per Siesarties upę Girėnuose ir Šakių mieste, keturi liepteliai per Siesartį. Išvalyta šeši km Siesarties upės.

V. Haase palietė dar vieną problemą – drenažo linijas pasienyje, jos yra Sudargo sen., o šių sistemų drenažo žiotys yra svetimos šalies teritorijoje. Jeigu už tvoros Rusijos teritorijoje sugenda drenažas, paskęsta ūkininkų laukai Lietuvos teritorijoje.

„Įdomi situacija, kurią norėtųsi išspręsti iki melioracijos statinių atidavimo žemės savininkams“, – pokalbį užbaigė V. Haase.