Giedrė PLEČKAITYTĖ

Į nuolatinį laukimą sutelkta kantrybė taksi vairuotojams užtikrina pragyvenimo šaltinį. Šakiuose šiandien taksi vairuotojų paslaugas teikia tik dviejų individualių įmonių savininkai. Vienas jų maloniai sutiko papasakoti apie šio darbo perspektyvas mūsų rajone.

Nuotr. Taksistu Šakiuose dirbantis J. Juška sako, jog šis darbas reikalauja didelės kantrybės, nes kasmet klientų tik mažėja.  

Susikūrė sau darbo vietą

Prie Šakių autobusų stoties diena iš dienos specialiu ženklu pažymėtuose automobiliuose klientų lūkuriuoja dviejų individualių įmonių, teikiančių taksi paslaugas, savininkai. Tik tiek jų šiandien išliko šiame gan nelengvame versle tokiame mažame mieste kaip Šakiai. Šakietis Juozas Juška, taksistu rajone dirbantis jau 16 metų, mena, jog jam pradėjus dirbti, šias paslaugas rajone teikė net aštuoni vairuotojai. „Žinote, kiekvienais metais daugėjo automobilių ir automatiškai mažėjo klientų. Kam neapsimokėjo, susirado geresnį darbą ir išėjo kitur dirbti“,- pastebėjo J. Juška. Beje, jį patį imtis šios veiklos paskatino bedarbystė. „Kitokio darbo neturėjau, o kažko imtis reikėjo. Todėl pabandžiau ir taip gavosi, kad lig šiol dirbu. Tačiau, jeigu būtų pasirinkimo galimybė dirbti kitokį darbą tikriausiai taksistu nedirbčiau“,- atviravo vyriškis, pats sau susikūręs darbo vietą. Žvelgiant atgal, pasak pašnekovo, lengviausia duoną užsidirbti buvo vadinamaisiais ekonominio pakilimo.

 
Darbas reikalauja kantrybės

Jokia paslaptis, jog tokiame rajone, kaip Šakiai, taksisto paslaugos ne itin populiarios. Tad J. Juškos teiravomės, koks tai - darbas? „Taksi vairuotojo darbas reikalauja daug kantrybės. Reikia laukti, kol ateis klientas, ateina – nuveži ir vėl lauki. Šiandien sėdžiu ir nežinau, ar ateis dar kas, ar ne“,- kalbėjo J. Juška. Nors pokalbio dieną pašnekovas jau buvo sulaukęs klientų, tačiau, be abejo, pasitaiko ir tokių dienų, kai belaukiant klientų tenka bergždžiai prastovėti. „Matot, jeigu būtų klientų, tai ir būtų daugiau kam juos vežti“,- pabrėžė ilgametis vairuotojas. Kalbant apie taksisto darbą, pasak J. Juškos, šiame darbe egzistuoja ir nežinomybės krisleliai. „Tu nežinai, kokie rytoj bus mokesčiai. Galbūt jie bus tokie, kad man visai neapsimokės dirbti. Jeigu aš surinksiu būtent tiek, kiek reikės degalams ir mokesčiams – aš tada nedirbsiu. Kol kas dar laikausi. Kol nėra geresnio darbo, tol laikausi“,- sakė šakietis.

J. Juškos pastebėjimu, didžiąją klientų dalį sudaro pagyvenę žmonės bei nuosavų automobilių neturintys arba dėl sveikatos būklės negalintys jų vairuoti. „Daugiausiai taksi paslaugomis naudojasi senyvo amžiaus žmonės“,- teigė taksistas, dar kartą pabrėždamas, jog kiekvienais metais klientų vis mažėja. Nepaisant to, taksi vairuotojas džiaugiasi, kad rajone saugu dirbti šį darbą, nes jam nepasitaikė nelaimingų atsitikimų, kai užpuola klientai. Ir su žmonių nesąžiningumu vairuotojas sako nesusidūręs. „Tokiame rajone, kaip Šakiai, dirbti privalumas yra tame, kad daugelį žmonių pažįstu. Ateina žmogus, tu jį pažįsti ir jau žinau, kur reikės nuvežti. Kaip jie mane pažįsta, taip ir aš juos, visi atsiskaito už suteiktą paslaugą. Jei žinai, kad gali neatsiskaityti, tai to jau ir neveži“,- kalbėjo taksistas. Beje, ir paslaugų kainos, pasak jo, jau keleri metai nesikeičia. Jos panašios į kaimyninių rajonų taksistų taikomus tarifus.

Šakių taksi vairuotojai džiaugiasi maža konkurencija. „Čia nėra tokio žmonių rato, kad būtų dėl ko konkuruoti. Čia atėjo vienas, kitas keleivis per dieną ir paveži. Kol kas dirbame draugiškai“,- sakė J. Juška. Pabaigai jis pridūrė, jog bet kokiu atveju taksi paslaugos rajone yra reikalingos. Pats šį darbą žada dirbti tol, kol bus įmanoma išsilaikyti. „Jeigu matysiu, kad dirbu ir nieko neuždirbu – tai automatiškai baigsiu šią veiklą. Tačiau taksi rajone – reikalinga. Ypač ši paslauga praverčia nelaimės atveju, kuomet nėra galimybės nuosavu automobiliu pasiekti kelionės tikslo“, - kalbėjo J. Juška.