Giedrė PLEČKAITYTĖ

Praėjusį ketvirtadienį į Marijampolėje vykusią Suvalkijos krašto žemdirbių konferenciją gausiai rinkosi šio regiono žemdirbių atstovai ir ūkininkai. Šakių kraštui atstovavo beveik du šimtai ūkininkų, lydimų rajono valdžios atstovų. Rajono ūkininkai kreipėsi į žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių ir reikalavo pasiaiškinimų net dėl šešių, jų nuomone, svarbiausių žemės ūkio problemų. Nepavykus išspręsti jų keliamų problemų, Zanavykijos žemdirbiai siūlosi ministrui  padėti.

Nuotr. Marijampolėje vykusioje Suvalkijos krašto žemdirbių konferencijoje dalyvavo apie 200 Šakių rajono ūkininkų, kurie išsakė svarbiausias ūkininkų problemas.   

Šakiečiai išsakė savo reikalavimus

Balandžio 19 dieną Marijampolėje vykusios Suvalkijos krašto žemdirbių konferencijos metu žemdirbių atstovai susirūpinimą blogėjančia situacija atskirose žemės ūkio gamybos šakose: gyvulininkystėje (ypač pieno sektoriuje), daržininkystėje, šiltnamių ūkyje. Konferencijoje dalyvavę Šakių rajono meras Juozas Bertašius, Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfridas Vigelis, Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Rimantas Valiukas bei kiek daugiau nei pusantro šimto rajono ūkininkų taip pat išsakė kritiką dabartinei valdžiai dėl šalyje vykdomos žemės ūkio politikos. Šakiečiai kreipėsi į žemės ūkio ministrą K. Starkevičių, kurio konferencijoje net nebuvo, ir išsakė savo pastebėjimus bei reikalavimus imtis veiksmų padėčiai keisti. Pirmiausiai, rajono ūkininkai kalbėjo apie nuo kitų metų turėsiantį įsigalioti žemės mokestį. Pasak žemdirbių, anksčiau buvo žadėta, kad mokesčio lubos bus iki 50 litų už ha, tačiau neseniai priimtame įstatyme jau numatyta, kad jos sieks net 100 litų už ha. Be to, rajono žemdirbiai reikalauja grąžinti ankstesnę tvarką dėl verslo liudijimų žemės ūkio veikloje. Šakiečiai piktinosi, kodėl neinformavus ūkininkų buvo panaikinti verslo liudijimai žemės ūkio veiklai. Esą tai apsunkina, tarkim, trumpam laikui atėjusio darbuotojo įdarbinimą.

 
Konferencijoje bene daugiausiai dėmesio buvo skiriama tiesioginėms išmokoms. Konferencijos dalyviai reikalauja, kad valstybės institucijos derybose su Europos Sąjungos struktūromis turi pasiekti, jog šalies žemdirbių gaunamos išmokos prilygtų ES vidurkiui. Priešingu atveju turėtų būti  numatytos nacionalinio biudžeto lėšos susidariusiam skirtumui finansuoti. Šakių rajono žemdirbiai reikalauja, kad išmokos būtų vienodo dydžio visose ES šalyse. „Pasigendame didesnio mūsų interesų atstovavimo Briuselyje“,- teigė rajono ūkininkai. Suvalkijos žemdirbiai piktinosi, kad sparčiai auga gamybos išlaidos, o, pavyzdžiui, pieno supirkimo kainos vėl nukrito net daugiau nei 20 proc. Rajono ūkininkai žemės ūkio ministro reikalavo paaiškinti, kodėl šiuo metu pradėjo drastiškai mažėti pieno supirkimo kainos. Pasak šakiečių, Vyriausybė turi kuo skubiau imtis kainų reguliavimo pieno sektoriuje.

Ne ką mažiau rajono žemdirbiams nerimą kelia klausimas dėl valstybinės žemės pirkimo. „Kodėl tokie dideli apribojimai paprastam kaimo žmogui, norinčiam įsigyti daugelį metų nuomotą valstybinės žemės sklypą. Kodėl taip dažnai keičiasi įstatymai ne žemės naudotojų naudai?“,- klausė šakiečiai. J. Bertašiaus pastebėjimu, trejiems metams atidėtas žemės pardavimas užsieniečiams, tačiau saviems irgi ji neparduodama.  

Suvalkijos krašto žemdirbių konferencijos rezoliucijoje sakoma, kad mažiausiai dvejus metus ūkininkai negaus struktūrinės paramos ūkių modernizavimui. Todėl šakiečiai prašo rasti galimybę finansuoti jau pateiktų paraiškų įgyvendinimą. Visi anksčiau išvardyti reikalavimai – tai tik lašas jūroje, mat sunkiai sprendžiamų problemų žemės ūkio sektoriuje yra kur kas daugiau. Todėl labiausiai šiuo metu žemdirbiai pasigenda aiškios ir ilgalaikės žemės ūkio politikos, kuri leistų žemdirbiui planuoti savo ūkinę veiklą bent 10 – čiai metų į priekį. Kreipimesi į ministrą K. Starkevičių šakiečiai rašo: „Ministre, mes Jumis iš pradžių labai pasitikėjome ir Jus rėmėme, tikimės ir tolesnio konstruktyvaus mūsų problemų sprendimo. Ministre, Jūs minėjote, kad reikalui esant, prašysite mūsų pagalbos. Gal jau atėjo tas metas?“.

Rajono valdžios atstovų įspūdžiai

Konferencijoje dalyvavęs rajono meras J. Bertašius taip pat nestokojo kritikos dabartiniam žemės ūkio politikos vystymui. Šiais klausimais kaip žemdirbys ir pilietis pasikęs J. Bertašius pastebėjo, kad Lietuvoje žemės ūkis jau tampa tarsi keiksmažodis. „Žemdirbiškame Lietuvos krašte panaikinta Veterinarijos akademija. Žemės ūkio universitetas tampa kitu. Naujas sprendimas dėl žemės mokesčio priėmimo iš viso protu nesuvokiamas. Daugybė su žemės ūkiu susijusių sprendimų žemdirbius varo į neviltį“,- tikino J. Bertašius. Kaip žinia, žemdirbiai šalyje šiuo metu sukuria bene daugiausiai darbo vietų. Jie, gamindami žaliavą, sudaro galimybę dirbti perdirbimo įmonėms. „Todėl žemdirbiai turi būti vieningi siekdami savo kaip valstybės piliečių lygių teisių su kitais žmonėmis. Palaikau žemdirbių nerimą“,- pabrėžė meras, pridurdamas, kad politikai, atsakingi už žemės ūkio vystymą, kadencijos pabaigoje turėtų žmonėms atsiskaityti už padarytus darbus.

Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjo A. Vigelio, dabartinė valdžia valstybę daugeliu atžvilgių valdo nemokšiškai, dėl to patiriam daug žalos. „Konferencija – toks impulsas, kurio reikėjo jau gerokai anksčiau. Gal ir anksčiau reikėjo atkreipti valdžios dėmesį į susidariusią padėtį visoje šalyje ir ypač žemės ūkyje“,- dalindamasis įspūdžiais iš konferencijos kalbėjo A. Vigelis.

Jeigu valdžia nevykdys ūkininkų reikalavimų, bus rengiamas visuotinis žemdirbių suvažiavimas.