Šakių aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, rajone tik stambiųjų ūkininkų ūkių ir žemės ūkio bendrovių laikomų gyvulių mėšlas tvarkomas pagal visus reikalavimus. Panašu, jog didžiausi aplinkos teršėjai – tvartuose ant rankų pirštų suskaičiuoti galimų gyvulių laikytojai. Todėl aplinkosaugininkams nubaudus vieną kitą kaimo gyventoją dėl netinkamai laikomo ar tvarkomo mėšlo bei srutų, jie vis dažniau kviečiami į bendruomenių susitikimus šios tematikos klausimams aptarti.

 

 

 

Šakių aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis specialistas Stanislovas Pocevičius patikino, kad  stambieji rajono ūkininkai, žemės ūkio bendrovės gyvulių mėšlą ir srutas tvarko pagal visus reikalavimus. „Jau keleri metai iš eilės jų ūkiai atitinka visus gamtosauginius reikalavimus. Prieš dvejus metus paskutinieji ūkiai pasistatė mėšlides, srutų rezervuarus. Pavyzdžiui, UAB „Noragra“ paskutiniu metu daug investavo į aplinkosaugą. Bendrovė pastatė net didesnį nei reikia srutų rezervuarą“, - sakė aplinkosaugininkas.

Pasak agentūros specialisto S. Pocevičiaus, didžiausių problemų kelia vadinamieji smulkieji ūkeliai, kuriuose laikoma iki dešimt sutartinių galvijų. Dažnai pas kaimo močiutes užtvartėse išmetamas mėšlas ir išpilamos srutos neatitinka pagrindinio reikalavimo – išvengti paviršinio vandens ir aplinkos teršimo. „Kasmet tenka nubausti ne vieną smulkųjį ūkininką“, - sakė S. Pocevičius. Šiemet už srutas nubaustas vienas asmuo, pernai - keturi. Paprastai per metus nubaudžiama maždaug po aštuonis. „Dažniausiai dėl netinkamo srutų ir mėšlo laikymo skundžia kaimynai“,- patikino S. Pocevičius.

Jeigu užfiksuojamos užtvartėse nuo mėšlo krūvos išsiliejusios srutos, piliečiui taikomas įspėjimas arba piniginė bauda nuo 100 iki 200 litų, pareigūnams - nuo 200 iki 500 litų. Už pakartotinį tokį aplinkos teršimą gyventojams taikoma nuo 200 iki 400, pareigūnams - nuo 400 iki 800 litų piniginė bauda.

Kiek stambesniems ūkininkams, laikantiems po dešimt ir daugiau gyvulių, taikomi gana dideli aplinkosauginiai reikalavimai. Mėšlas ir srutos gali būti kaupiami tvartuose, mėšlidėse. „Susitikdamas su gyventojais sakau, kad nebijotų ateiti pasikonsultuoti, kaip įruošti srutų talpyklas. Tai nieko nekainuoja. Darymas nežinant, gali labai brangiai kainuoti“,- sakė aplinkosaugininkas. Beje, fermose nebūtina įsiruošti buitinių atliekų valymo įrenginių. Mat iš karvidės buitinių patalpų, pieno bloko patenkančias nuotekas drąsiai gali leisti tiesiai į srutų rezervuarą. Tokių nuotekų gali patekti ne daugiau kaip 20 proc. Pasak aplinkosaugininko, paprastai buitinės nuotekos niekaip neviršija 5 procentų.  

Tręšiant laukus mėšlu, nerekomenduojama viršyti tręšimo normų. Natūralių trąšų perteklius, anot aplinkosaugininko, patenka į vandens telkinius, kurie netrukus užželia, pablogėja drenažų funkcija.

Pagal naujausius pakeitimus, laukus mėšlu ir srutomis leidžiama tręšti nuo balandžio 1 iki lapkričio 15 dienos. Tačiau per šį laikotarpį draudžiama mėšlą ir srutas skleisti nuo birželio 15 iki balandžio 1 dienos, išskyrus tręšiant pūdymus, ganyklas ir pievas, kuriose bus auginami žiemkenčiai. „Tai faktiškai ta išlyga beveik niekam negalioja, galima tręšti visą laiką“, - sakė S. Pocevičius. Beje, šį darbą draudžiama atlikti savaitgaliais ir valstybinių švenčių dienomis, arčiau nei 100 metrų nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir arčiau nei 300 metrų atstumu nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo.

Pagal pakeistą administracinės teisės kodeksą, srutų paskleidimas, neturint nustatyta tvarka paruošto plano, kuris reikalingas, jeigu tręšiama 50 ha žemės, arba nesilaikant tręšimo normų, pažeidžiant kitus srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus, piliečiams užtraukia baudą nuo 300 iki 800 litų, bendrovei ar  pareigūnui skiriama nuo 800 – 1500 litų.