Šeši šimtai žygeivių jėgas išbandė įveikdami 27 km atstumą

zygisAnkstyvą kovo 19-osios rytą Plokščių mokykloje-daugiafunkciame centre rinkosi pėsčiųjų žygio „Tauriečiai“ dalyviai.

Nuotr. Daugumai žygeivių 27 km atstumą įveikti reikėjo vidutiniškai šešių valandų laiko.

Į 27 km trasą Plokščių apylinkėmis, aplankydami partizaninių kovų atmintinas vietas, iškeliavo daugiau kaip 600 žygeivių, suvažiavusių iš Šiaulių, Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Marijampolės ir kitų Lietuvos vietų. Lietuvos žygeivių akcija pasirodė įdomi ir dviem studentėms iš Korėjos.

Šakiečių ir plokštiečių tarp žygeivių nebuvo daug, dalyvavo tik keliolika atstovų. Tačiau tarp dalyvavusių buvo rajono savivaldybės tarybos narys plokštietis Tautvydas Šukys. Jis pasakojo, jog žygio finišą su draugais pasiekė vienas iš paskutiniųjų, užtruko apie 6,5 val. Taip nutiko, nes, eidami paskutinius kilometrus, jie sugalvojo aplankyti žymias Plokščių vietas, tad žygiavo neskubėdami, mėgavosi šia pramoga, nenorėjo grūstis su minia. Kaip sakė T. Šukys, juk šio žygio esmė ne ateiti pirmam, o praeiti visą distanciją. Pirmą kartą tokio ilgio trasą įveikęs tarybos narys dalydamasis įspūdžiais teigė, kad „Tauriečių“ žygis jam patiko, nes gerai praleido laiką bei pabendravo su seniai matytais žmonėmis. Esant galimybei T. Šukys su mielu noru tokiame žygyje dalyvautų dar kartą..
 
„Tauriečių“ žygyje dalyvavo ir Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje Paulius Uleckas. Šakiuose visada matomas su kaklaraiščiu, šį kartą net ne iš karto buvo atpažintas. P. Uleckas pasakojo, kad tokie žygiai jam nėra naujiena – ir tolimesnes distancijas jam yra tekę įveikti. Vyriausybės atstovas 27 km atstumą įveikė per 6 val.
 
P. Uleckas, dalydamasis įspūdžiais, pabrėžė, kad dažnai kalbama apie nelaimes Briuselyje, Paryžiuje, apie nenorą eiti į kariuomenę, lėšų trūkumą gynybai. Bet juk ir paprastais darbais galima ugdyti patriotiškumą ir norą ginti Tėvynę. Kad ir tokie žygiai, jie vyksta tarsi savaime suprantamas dalykas. Tačiau taip nėra. Juk reikia ir asociacijoms prie to prisidėti, juos organizuoti. Kita vertus, „Tauriečių“ žygis Vyriausybės atstovui patiko, tik, anot jo, norėjosi didesnio valdžios dėmesio žygeiviams.

„Prie tokių renginių galėtų daugiau prisidėti valdžia, parodyti daugiau dėmesio. Pavyzdžiui, kontroliniuose žygio punktuose ne tik vandens pasiūlyti, bet ir arbatos ar galų gale dalyviams kareiviškos košės išvirti. Padalyti vėliavėlių ar lipdukų. Kad ir atrodo menkniekis, bet tokie dalykai „klijuoja“ tiek mažą, tiek didelę bendruomenę“, – mintimis dalijosi P. Uleckas.

Žygį „Tauriečiai“ organizavo Lietuvos pėsčiųjų žygių asociacija bendradarbiaudama su Plokščių mokykla-daugiafunkciu centru ir Plokščių seniūnija. Asociacijos prezidentas Vidmantas Genys kalbėjo, kad bet koks renginys žmonėms įdomus ir reikalingas tada, kai organizuojamas tikint sėkme – tik tikėdamas pats, gali įtikinti kitus. Iš tiesų stebint iš šalies atrodė, kad žygeiviai rinkosi tarsi į vienos didelės šeimos sambūrį.

Žygio dalyvius linkėdami gero oro ir ištvermės išlydėjo rajono meras Juozas Bertašius, Plokščių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Nijolė Bitinienė ir seniūnė Laimutė Miliūnienė. Oras tądien pasitaikė išties puikus. Nors visos prognozės žadėjo žiemos darganą, visą dieną švietė saulė. Tik vėliausiai grįžtantys žygeiviai buvo sutikti retų snaigių.

Žygio dalyviai galėjo džiaugtis ne tik geru oru, bet ir sėkmingai įveiktu iššūkiu – gana nelengva Plokščių miškų, griovų ir šlaitų trasa nueitu 27 km atstumu. Visi dalyviai buvo apdovanoti diplomais ir žygio medaliais.

Gerą žygeivių nuotaiką  palaikė rajono saviveikliniai kolektyvai – išlydėjo Griškabūdžio dūdų orkestras, o po žygio visus pasitiko Liepalotų kaimo kapelos muzika ir Plokščių folklorinio ansamblio „Vaiguva“ dainos. Sukurta puiki nuotaika privertė pamiršti žygio nuovargį ir į vieną šokio ratą pakvietė tiek žygeivius, tiek saviveiklininkus.

Žygyje taip pat netrūko įdomių akimirkų – kas įklimpo pelkėje, kas pasiklydo, kas „pametė“ bendrakeleivį.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3