Rusijai užpuolus Ukrainą pasigirdo intensyvūs raginimai pašalinti sovietų armiją šlovinančius paminklus. Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad jau baigiamas rengti taip vadinamasis desovietizacijos įstatymas, kuris įpareigotų savivaldybes peržiūrėti turimą sovietinį paveldą ir imtis sprendimų. Ar visus sovietinius paminklus bus paprasta nugramzdinti užmarštin, parodys laikas, tačiau galimi sprendimai jau dėliojami ir rajone.

Beveik neabejojama, kad bus gana paprasta su tais sovietiniais paminklais, kurie stovi ne kapinėse, nėra įtraukti į paveldo sąrašus. Tokių sovietinių reliktų turime ir rajone, abu jie pasienio mieste – Kudirkos Naumiestyje.

Pasak mero Edgaro Pilypaičio, jam pačiam buvo naujiena, kad Kudirkos Naumiestyje, pagrindinėje Tilto gatvėje, buvusios komendantūros vietoje, yra paminklas su rusišku užrašu, kad toje vietoje 1941 m. birželio 22 d. žuvo sovietų karininkai už garbę, laisvę ir nepriklausomybę mūsų tėvynės.

Kitas sovietinis paminklas su užrašu „Šlovė didvyriams“ ir lentele, kurioje taip pat rusų kalba užrašyta, kad šioje vietoje 1941 m. birželio 22 d., ketvirtą valandą ryto, žuvo pirmas pasienietis ir kad prasidėjo karas su fašistine Vokietija, stovi istorinėje Kudirkos Naumiesčio vietoje – netoli dvi valstybes jungiančio tilto, kur naumiestiečių iniciatyva įrengtas ir jau turistų pamėgtas Širvintos takas, o greta – Vytauto Didžiojo paminklas. Dėl šio paminklinio akmens diskusijos keltos dar 2019-aisiais. Tuometinio Kudirkos Naumiesčio seniūno Algimanto Baubonio savivaldybės administracijos vadovai prašė išsiaiškinti paminklo pastatymo aplinkybes, tačiau, kaip tada aiškino A. Baubonis, nėra tokių žmonių, kurie prisimintų ar galėtų tiksliai pasakyti pastatymo detales. Paminklas nėra registruotas, neturi ir jokių turtinių sąsajų. Kiek žinoma, iš pradžių paminklas ar tik lentelė stovėjo visai prie pat tilto, gerokai vėliau, gal 1980-aisiais, jis perkeltas į dabartinę vietą.

Meras sako, kad dėl šio paminklo buvo teikta užklausa Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir gautas patikinimas, kad tai nėra autentiškas paminklas.

„Išvada, kad paminklas neša savy prieštaringą ideologinę žinutę ir jo ten neturėtų būti“, – sako E. Pilypaitis.

Abu minėti paminklai Kudirkos Naumiestyje stovi valstybinėje žemėje.

Tačiau meras sako, kad net ir šiandieniniame kontekste nebus skubama ir nebus priimama vienasmenių sprendimų, todėl jau artimiausiam savivaldybės tarybos posėdžiui planuojama parengti ar rezoliuciją, ar protokolinį sprendimą ir tik tada imtis veiksmų. Nors entuziazmo, juokiasi meras, išties yra – ne konkrečiai dėl šio paminklo, bet buvo sulaukta elektroninio laiško su pasiūlymu, kad žmogus, turintis reikiamą techniką ir galimybes, yra pasirengęs padėti atsikratyti sovietinio relikto.

Kur kas jautresnis yra kapinėse stovinčių paminklų klausimas. Anot savivaldybės Švietimo kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Ingos Navlickienės, kuruojančios kultūros paveldo klausimus, rajone yra aštuonerios kapinės, kur palaidoti sovietų kariai, dvejos kapinės (Žvirgždaičiuose ir Barzduose) neįtrauktos į Kultūros paveldo objektų sąrašą. Tokios kapinės, anot specialistės, yra ir Kudirkos Naumiestyje, tačiau jose palaidoti įvairių tautų, ne tik rusų kariai.

Neginčijama ir nekvestionuojama, sako ir meras, ir I. Navlickienė, kad karių palaikai, palaidojimo vietos, reljefas, planavimo sprendiniai, pavyzdžiui, takas, antkapiai, kai kur net tvorelės, būtų neliečiamos. Tai vertingosios savybės, kurios saugotinos ir tai apibrėžia Kultūros paveldo departamentas.

„Bet niekur neįtraukta, kad saugotini yra paminklai ar monumentai“, – sako E. Pilypaitis.

I. Navlickienės nuomone, tų paminklų, kur yra sovietinė simbolika, tikrai reikėtų atsisakyti, bent jau pačių simbolių turėtų nelikti, tačiau dėl tokių paminklų, kaip, pavyzdžiui, Lukšiuose, ji nelinkusi skubėti ir daryti išvadų.

„Čia statyta jau šiais laikais, gal ir meninė vertė kita“, – sako I. Navlickienė.

Peržvelgus rajono kapinėse esančias sovietų karių palaidojimo vietas, tiksliau, paminklus, labiausiai akį rėžia Šakių civilinėse kapinėse (nuo kelių valdybos pusės) esantis paminklas. Jei kitur yra vienokio ar kitokio pobūdžio monumentai, obeliskai, tai čia ant postamento stovi karys su iškeltoje rankoje laikoma vėliava.

Anot mero, šiek tiek glumina, kad ant dviejų paminklų (Šakių ir Kudirkos Naumiesčio kapinėse) yra iškaltos lentelės su rusų ir lietuvių kalbomis parašyta informacija, kad 2003 m. Kudirkos Naumiestyje ir 2002 m. Šakiuose memorialai atstatyti „Rusijos ambasados Lietuvoje Rusijos Federacijos lėšomis“. Tad jis sako parašęs laišką Užsienio reikalų ambasadorei ypatingiems pavedimams Gitanai Grigaitytei su informacija ir klausimu, o ką gi daryti, galbūt čia jau sieja ir turtiniai santykiai. Be to, visą informaciją prašyta surinkti ir savivaldybėje – kas buvo susirašinėta, kas atsakyta, mat jeigu buvo teisiškai reglamentuota, viską civilizuotai norima išspręsti.

„Mes, laikydamiesi tam tikrų sutarčių, taisyklių, normų, tuo ir skiriamės nuo driskių valstybės“, – sako meras, pasiūlęs G. Grigaitytei, jei norima, turtą pasiimti, o koks bus atsakymas, parodys laikas.

Pavyzdžiui, Kudirkos Naumiestyje, Kiduliuose ant paminklų viršaus puikuojasi žvaigždės, užrašai žymi „Amžinas atminimas žuvusiems tarybiniams kariams“. Kudirkos Naumiestyje prie paminklo stovi ir sudžiūvęs, galimai nuo Vėlinių likęs vainikas, perrištas Rusijos vėliava.

Anot mero, daromi namų darbai, laukiama ir Seimo sprendimų, tačiau neabejojama, kad geresnės progos atsikratyti sovietiniais reliktais, ko gero, nebus.

Visgi Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą fiksuojama nemažai atvejų, kai išniekinami paminklai sovietų kariams. Vienas paskutinių atvejų fiksuotas praėjusį ketvirtadienį mūsų apskrityje, Marijampolėje – dažais ir tamsios spalvos skysčiu apipiltas Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių paminklas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 312 str. 2d. Tai reiškia, kad tas, kas atliko vandališkus veiksmus kapinėse ar kitoje viešosios pagarbos vietoje arba dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų išniekino kapą ar kitą viešosios pagarbos vietą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Savaitgalį sovietų karių paminklai išniekinti Kėdainių, Šiaulių, Anykščių rajonuose. Šiaulių rajone paminklas ir atminimo lentelės nudažyti geltonos ir mėlynos spalvų dažais, kitur – raudonai.

Beje, Kudirkos Naumiestyje 2013 m. buvo atidengtas restauruotas paminklas nežinomam Rusijos imperatoriškosios armijos kariui lietuviui (1914 m.). Informacinė lentelė skelbia, kad paminklą restauravo Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje.

Anot kultūros ministro, iš viso Lietuvoje yra 158 objektai, kurie yra šalia sovietinių karių kapų, jie buvo įtraukti į paveldo sąrašus „apsisaugant nuo tam tikrų provokacijų“. Apie 20 objektų, pasak ministro, jau išbraukta iš kultūros paveldo registrų.