Šiais metais plenere dalyvavo vyriška keturių dailininkų komanda (iš kairės): Romanas Averincevas, Mindaugas Pauliukas, Egidijus Bagdonas ir Mantas Maziliauskas. M. Pauliuko nuotr.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Kudirkos Naumiestyje jau 13-ąjį kartą įvyko menininko, Meno mokyklos mokytojo Mindaugo Pauliuko organizuojamas pleneras „Šviesa–Tiesa“, kuriame dalyvavo negausi, bet itin vyriška menininkų komanda.
Šįkart miestelio erdvėmis, gamtos ir kultūros derme žavėjosi ir nevaržomam kūrybiniam polėkiui, be M. Pauliuko, pasidavė Mantas Maziliauskas, Romanas Averincevas ir Egidijus Bagdonas.
Bandyta pasigilinti ir drobėse perteikti, kaip mes reaguojame į šiandieninius neramius laikus, tad viename iš M. Pauliuko darbų atsirado pilnas paveikslas akių – ir verkiančių, ir stebinčių, ir liūdinčių ar mąstančių. Visgi daugiausiai jo darbuose vyravo mitologinė bei religinė tematika, į įvykius bandyta pažvelgti per Biblijos prizmę. Jis kartu su R. Averincevu leidosi į eksperimentą, kai vienas pradeda kurti siužetą, o kitas užbaigia, tačiau iki galutinio momento, sako M. Pauliukas, nežinai, koks bus rezultatas, nes nežinai, ką pridės kolega.
„Su Romanu darėme aštresnius darbus, parinkome ir pavadinimus, kad verstų iš kojų. Pavyzdžiui, „Orkai ateina“, „Ruskaja duša“, Romanas tokį paklaikėlį nutapė, aš iš šono – Putiną, Kirilą. Dar buvo „Orša 2022“, toks siurrealizmas, psichodelinis“, – apie sukurtus darbus pasakojo M. Pauliukas.
Štai R. Averincevas panoro tapyti karves, kurių, pasirodo, Kudirkos Naumiestyje ne tiek daug, bet menininkui pavyko rasti šešias, tad gimė visas paveikslų ciklas.
M. Maziliauskas, kaip visad, už individualizmą ir minimalizmą, pirminę jauseną. Jo darbai abstraktūs, o viename sutepta tiek dažų, kad kitas menininkas su tokiu kiekiu nutapytų keletą paveikslų, tačiau toks jau yra M. Maziliauskas.
Nors didelio komforto M. Pauliukas rengdamas plenerus nežada, o dalyviai prisiglaudžia Meno mokyklos Kudirkos Naumiesčio skyriaus patalpose, tačiau būtent paprastumas, neformali aplinka ir žavi bei veda pirmyn.
„Aš nieko neįsipareigoju ir nežadu. Gaunant didesnius finansavimus nutrūksta natūralumas, atsiranda formalumai. Tiesa, šiais metais iš geros širdies buvo prisidedančių, tai galėjau drobių nupirkti, bet šiaip grynai dėl kūrybinės atmosferos. Norisi kūrybinio poilsio, tai taip ramiai ir atpalaiduojančiai“, – mintimis apie jau 13-ąjį kartą surengtą plenerą dalijosi jo organizatorius.
Nuo pirmadienio iki šeštadienio Kudirkos Naumiestis, kaip sako M. Pauliukas, virto meninių ieškojimų laboratorija, o šeštadienį darbai pristatyti ir platesnei visuomenei. Vėliau darbus ketinama eksponuoti ir neįprastose, netradicinėse erdvėse, pavyzdžiui, Kauno fortuose.
Benita iš Kudirkos Naumiesčio:
