Šakiuose ir Lekėčiuose „Poezijos pavasaris“ subūrė poetus ir klausytojus

poezijos pavasaris
„Poezijos pavasario“ dalyviai apsilankė ir Lekėčiuose, šio krašto poetės Gražinos Tulauskaitės gimtinėje, kur apie kraštietę byloja atminimo ženklas – atversta knyga bei kaimo kryžius. Organizatorių nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Gegužės 14 d. Lietuvoje startavo 59-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2023“. Festivalis neaplenkė ir Šakių. Svečiavosi poetai Steponas Algirdas Dačkevičius, Jūratė Sučylaitė, Simonas Bernotas, Rūta Mikulėnaitė-Jonuškienė (Škotija), Violeta Šoblinskaitė-Aleksa, Gasparas Aleksa bei fleitininkas Andrius Radziukynas.

Pirmiausia „Poezijos pavasario“ svečiai buvo sutikti Šakių rajono savivaldybėje, čia svečius priėmė ir pasveikino rajono meras Raimondas Januševičius ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas. Po susitikimo svečiai vyko į Šakių viešąją biblioteką, kur vyko poezijos šventė „Išdainuota laimė“, skirta poetės Gražinos Tulauskaitės 115-osioms gimimo metinėms. Poetė gimė 1908 m. Lekėčių seniūnijoje, mirė 1990m. Čikagoje, kur ir palaidota. Kaip renginio pradžioje priminė Šakių viešosios bibliotekos aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Eringienė, G. Tulauskaitės vardas ikikarinės nepriklausomos Lietuvos literatūriniame ir kultūriniame gyvenime tarp moterų kūrėjų užėmė pirmąsias pozicijas. Poetės kūrybinis derlius – penkios knygos.

Pirmasis savo eiles skaitė poetas, prozininkas, dramaturgas G. Aleksa, kaip chirurgas pėdas palikęs ir Šakiuose. Jis apie save priminė, kad yra parašęs šešis romanus, prozos knygą, o septintas romanas jau pakeliui. Klausytojams jis paskaitė tekstus, pagal kuriuos buvo pastatyta interaktyvios muzikos geoopera „Vitruvijaus žmogus“ arba „FI“.

Šiųmetis Salomėjos Nėries premijos laureatas poetas, prozininkas S. A. Dačkevičius pirmuosius skaitymus skyrė poetui Liudvikui Jakimavičiui.

Įdomu buvo klausytis emigrantės poetės R. Mikulėnaitės-Jonuškienės, kuri, kaip pati pripažino, yra „iš pa Utenas, kur yra bažnyčia raudanas spalvas“, bet jau 19 metų gyvena Škotijoje. Tad ir jos eilėraščiai kupini tėviškės ilgesio, taip pat skirti motinos atminimui.

S. Bernotas Šakiuose su „Poezijos pavasariu“ lankosi jau antrą kartą, jaunasis poetas pristatė savo naujausią kūrybą, kurią galima rasti almanache „Poezijos pavasaris 2023“:  „Žodis tampa savanoriu praeina apmokymus vyksta į frontą / <...> Žodis jaučiasi nebereikalingas / <...> Žodis sugrįžta namo o ten taip tuščia tuščia tik šuo / Žodis gauna žinią kad fronte žuvo prasmė / <...> Žodis pagerbia atminimą tylos minute / <...> Žodis tariamas nurausta / <...> Žodis netenka galūnės per teroristo susisprogdinimą / Žod kenčia / <...> Žod tampa donoru dovanoja o ir d / Ž miršta paskutinis.“

Dar vienos viešnios, veliuoniškės Violetos Šoblinskaitės-Aleksos literatūrinėje skrynioje –  poezija, novelės, eseistika, romanai, dramaturgija, vertimai iš vokiečių, lenkų, rusų kalbų. Jos skaitomi eilėraščiai persmelkti skaidraus lyrizmo, tautosakos motyvų.

J. Sučylaitė – poezijos terapeutė, Lietuvos biblioterapijos asociacijos prezidentė, anot jos, knyga gali padėti mums susitelkti. Tad ji Šakių viešajai bibliotekai dovanojo ne tik kai kurių „Poezijos pavasario“ dalyvių knygas, bet ir šiųmetį almanachą, kuriame daugiau nei šimto Lietuvos poetų naujausi eilėraščiai ir septynių šiųmečio festivalio užsienio svečių kūryba (almanacho sudarytojas – Kornelijus Platelis).

Renginio pabaigoje poetams už poezijos vakarą dėkojo bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė, įteikdama jiems po bibliotekos darbuotojos Rūtos Višinskaitės specialiai šventės dalyviams sukurtą skulptūrėlę ir bibliotekos leidinį „Literatūrinis Šakių kraštas“.

„Šiemet „Poezijos pavasaris“ Šakiuose vyksta jau 40-ą kartą, prasidėjo 1983-iaisiais metais. Kas dabar suskaičiuos, kiek eilučių, posmų skambėjo po Šakių dangumi... Kiek kūrėjų, poetų, dovanojo savo kūrybą, poetiniu žodžiu dalinosi kartu su šakiečiais, rajono žmonėmis... Linkiu, kad žodis visada būtų... išganymas. Galbūt kažkas po šio vakaro pirmą kartą atvers poezijos knygą ir paskaitys, galbūt netgi ir kokią eilutę parašys“, – sakė K. Lebedžinskienė.  

Šiųmetis „Poezijos pavasaris“ laukiamas buvo ir Lekėčiuose, mat jo dalyviai apsilankė šio krašto poetės G. Tulauskaitės gimtinėje, kur apie ją byloja atminimo ženklas – atversta knyga bei kaimo kryžius. Vinguriavo skaitomos eilės, nuskambėjusios čia augančių liepų viršūnėmis, jų klausėsi lyriškai nusiteikę Lekėčių krašto žmonės.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate seimūno G. Surplio idėją liepos pirmąjį šeštadienį paskelbti Giminių diena?

klausimelis 06 11Irena iš Lukšių:

Manau, kad tolstančius giminaičius vargu ar kas begali suartinti, bet gal į naudą būtų. Galbūt pirmais metais ir neprigytų, bet ilgainiui taptų sava, žmonės kaip per kokias Jonines susieitų. Dabar tikrai daromės kaip robotukai – bėgi, bėgi... Pas mus aplinkoje silpnėja giminių ryšiai, net nežinau, kas dėl to kaltas, gal kompiuteriai, naujos technologijos. Žmonės pavargę, kažkas tikrai ne taip darosi. 

klausimelis 06 11 2

Antanas iš Šakių:

Teigiamai, šventės visada smagu. Nežinau, kaip ji galėtų būti švenčiama, manau, nuo giminių skaičiaus priklauso – turiu draugų, kur daug giminių, jie užsisako sodybas, šventė ne vienos dienos išeina. Aš nelabai daug giminių turiu, mažame rate išsitenkam, o ir šiaip, senas jau, nelabai kam įdomus... Manau, tokios progos gali svarbiomis tapti. Anksčiau kitaip būdavo, o dabar žmonės tolsta, kraustosi į užsienį jaunimas. Liūdna labai dėl to.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.