Praėjusį ketvirtadienį prie savivaldybės administracijos pastato simboliškai paminėtos Ukrainos nepriklausomybės metinės. Renginio metu skambėjo ne tik skatinimai palaikyti karo talžomą šalį, bet ir neprarasti tikėjimo, kad Ukraina, padedama kitų šalių, kuo greičiau įveiks agresorių.

Tądien žmonės įvairiose šalies vietose bei pasaulyje išreiškė palaikymą Ukrainai akcijomis, renginiais, ne išimtis ir Šakiai. Pirmiausiai rotušės aikštėje nuskambėjo Ukrainos bei Lietuvos himnai, o po jų prie mikrofono stojusi tarybos narė Rima Rauktienė atkreipė dėmesį, kad išties simboliškai siejasi mūsų šalių istorija – Baltijos kelio dieną minėjome rugpjūčio 23-ąją, o Ukraina savo nepriklausomybę mini rugpjūčio 24-ąją.

Itin skausmingai, žiauriai ir negailestingai šiuo metu niokojama Ukraina, kuri dar pernai vasario 24-osios naktį buvo užpulta agresoriaus. Nejučia, sako renginio vedėja, net susimąstai, kada ji atsities, bet atsities. Apie tai kalbėjo tiek rajono vadovai, tiek patys mūsų krašte apsistoję ukrainiečiai, neprarandantys tikėjimo, kad jų gimtojoje šalyje kuo greičiau bus nustotas lieti nekaltų žmonių kraujas.

Žavi ukrainiečių pagarba tautinei atributikai. Dažno prie savivaldybės atėjusio rankose plevėsuoja jų šalies vėliava, moterys ir mergaitės pasipuošusios tautinio kostiumo elementais.

„Visada buvome, esame ir būsime širdimi, pastangomis ir vienybe su jumis“, – sakė meras Raimondas Januševičius, linkėjęs Ukrainai kuo tiesesnio kelią į Europos Sąjungą bei NATO.

Vicemeras Darius Jakavičius vylėsi, kad didžiuliai išbandymai, su kuriais dabar susiduria broliška tauta, bus įveikti ir šalį atves į klestėjimą.

Savo gimtąja kalba prabilo ir ukrainiečiai, dėkoję mūsų šaliai ir rajonui už palaikymą, kuris jiems ypač svarbus, prieglobstį, ir apgailestavo, kad kol jie stovi čia, ant taikios žemės, jų šalis žudoma. Bet nors už laisvę mokama kaina didžiulė, jie nusiteikę optimistiškai – besąlygiškai tiki pergale.

Visgi R. Rauktienė svarstė, kad ir kokia svetinga būtų ukrainiečius priėmusi mūsų ar bet kuri kita šalis, dažnas iš jų, paklaustas, ar nori namo, nedvejodamas pasakytų, jog taip, nes gimtųjų namų niekas neatstos. Tad ji visus ragino ir toliau palaikyti Ukrainą bei melstis, kaip kiekvienas mokame, kad aukštesnės jėgos apsaugotų ir kad karas iš taikaus pasaulio pasitrauktų.

„Draugo“ inf.