„Jeigu tikslas yra parodyti savo paveikslus, tai juos ir parodžiau“,- sako Šakių rotušės fojė surengtos personalinės tapybos darbų parodos iškilmingo atidarymo atsisakiusi Eglė Dragūnaitytė. Tradiciniai skambūs sveikinimo žodžiai ir gėlės – ne tai, kas būtų itin svarbu tautodailininkei. Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos dailės mokytoja gyvenimo prioritetus susidėliojusi pagal šiek tiek kitokią, - savą tvarką.

 

 

 

Parodoje eksponuojami akvarele tapyti darbai neturi tematinio vientisumo,- tai per kelerius pastaruosius metus nutapyti paveikslai. Gelgaudiškietė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos bei Šakių tautodailininkų klubo „Dailius“ narė. „Šiuo metu tapau mažiau, nes tiesiog neužtenka viskam laiko. Tapau, kai atsiranda poreikis. Mano paveiksluose nėra kokių nors konkrečių peizažų ar vaizdų. Pirmiausia turiu tikslą perteikti nuotaiką, mintį, būseną. Savas kaimas, artima aplinka - man svarbiausia. Džiaugiuosi, kad gyvenu kaime“,- prisipažįsta pašnekovė. Anot jos, didžiausią naudą teikiančios kūrybinės dirbtuvės, - tai tradiciniai Zyplių dvare vykstantys kūrybiniai plenerai.

 „Gyvenime tiek daug įdomių dalykų, - tik laiko kad viskam užtektų...Man tapyba - malonumas. Jeigu tai būtų gyvenime tik vienintelis malonumas, tai jos būtų tikrai labai daug. Dabar gi žiemą daug laiko tenka skirti darbui mokykloje. Vasarą ravėti daržą man nėra mažesnis malonumas negu tapyti paveikslus. O kur dar bitės, kurių turime net penkias šeimas, o dar žvejyba, grybavimas, kelionės... Viskam reikia rasti laiko. O kai jo randi, tada tiesiog darosi smagu gyventi“,- šypsosi pašnekovė.

Gelgaudiškietė E. Dragūnaitytė, kurios pedagoginis stažas jau siekia tris dešimtmečius, vykdo itin aktyvią projektinę veiklą su jaunimu. Nuo 2004 metų gelgaudiškiečiai pagal tarptautines mainų programas jau dalyvavo trylikoje projektų. „Palaikau senus ryšius su draugais Lenkijoje ir Graikijoje. Jų dėka ir galime dalyvauti įvairiuose kultūriniuose jaunimo projektuose. Per metus yra tekę turėti net po dvi keliones. Kūrybingam, šauniam mūsų jaunimui tai yra didžiulė pažinimo ir bendravimo neformali mokykla. Projektuose jie dalyvauja su didžiuliu užsidegimu, visada Lietuvą ir savo kraštą pristatome tikrai įspūdingai“, - pabrėžia pedagogė, pati esanti tikra kelionių entuziastė.

„Atostogų metu savo automobiliu keliaujame dviese su mano gyvenimo draugu Regimantu, iš anksto susiplanuodami maršrutą, tiksliai žinodami, kada ir kur būsime, ką norime pamatyti. Prisimenu, pirmosios kelionės tikslas buvo labai paprastas, - nusiplauti kojas Atlanto vandenyne. Tą ir padarėme, nuvykę į Pietų Prancūziją. Nieko nėra geriau už keliones. Šiandien viską gali sužinoti ir suplanuoti sėdėdamas prie kompiuterio,- ir kada keltai išplaukia, ir kokios muziejų darbo valandos. Tai labai patogu. Kelionės suteikia vis kitokį gyvenimo pažinimą, iš kiekvienos kelionės grįžti šiek tiek pasikeitęs,“- apie vieną didžiausių savo gyvenimo pomėgių kalba Eglė. Kitų metų kelionės maršrutas jau suplanuotas – bus „išnarstyta“ visa Sicilijos sala. Pasak Eglės, pačių suplanuotos kelionės - nepakartojamos. Be to, tai pigiausias ir patogiausias būdas keliauti.

„Mes nesame jokie ekstremalai. Visada keliones gerai apgalvojame, laikomės visų saugumo taisyklių,- tiek kelyje, tiek kopdami į kalnus, nes juk esame jau suaugę žmonės. Nakvojame savo automobilyje, gamtoje įsirengiame prašmatnų „restoraną“ net su keliais karštais patiekalais... Juk vasarą išsimaudyti kalnų ežere kur kas smagiau negu viešbutyje po dušu“, - įtikinamai kalba aistringa kelionių mėgėja. Kadangi Eglė mėgsta žvejoti, kelionės po Skandinavijos šalis metu jai žvejyba Norvegijoje paliko nepakartojamus įspūdžius.

„Gyvenime yra tiek gerų, gražių dalykų. Kai jais visais gali džiaugtis,- tai yra puiku. Jei kelionėse savotiškai pasikraunu, tai tapydama paveikslus - išsikraunu“,- sako E.Dragūnaitytė. Jai nėra nereikšmingų dalykų, - širdies formos akmenukas, rastas Nemuno pakrantėje, mažutė kriauklė, išmesta Atlanto vandenyno bangų, savame darže užaugintas pomidoras ar sena surūdijusi spyna,- viskas, kas tikra ir natūralu, jai yra svarbu ir įdomu.