
Veiklios moterys ir šiais metais nesėdėjo rankų sudėjusios. Prisilaikydamos savo iškeltų uždavinių, jos toliau eina švietėjiško, kūrybinio, pažintinio, pramoginio ir dvasinio tobulėjimo kryptimi. Vasaros metu „Bičiulės“ daugiausiai laiko skiria kelionėms. Jos aplankė antrąja Kernave vadinamus Sudargo piliakalnius, pasigrožėjo nuo jų atsiveriančia nuostabia gamtos panorama, išgirdo daug įdomių faktų apie senąją iš akmens statytą bažnyčią, kurios tik griuvėsiai šiandien belikę. Sudargo bendruomenės centro pirmininkė Albertina Dragūnaitienė moterims papasakojo Sudargo istoriją, garsėjančią ne tik mūšiais su kryžiuočiais, bet ir knygnešių žygdarbiais. Grįždamos į Šakius moterys nepamiršo užsukti ir į Kurynės parką, kuriame auga 690 įvairiausių krūmų ir medžių. Juos pasodino buvęs Kauno technologijos universiteto mokslinis darbuotojas dr. Zigmas Naujokaitis.
Daug įspūdžių bičiulėms paliko kelionė į Rusnę, kur tikra atrakcija tapo pasiplaukiojimas laivu iki Kuršių marių švyturio, pakeliui susipažįstant su įdomiomis vietovėmis – Mingės kaimu, kormoranų perimvietėmis, vandens lelijų kilimais, atsivėrusiomis vandenų platybėmis. Labiausiai moterims patiko laivo kapitono Broniaus Kalvaičio ekskursija į negyvenamą salelę, kurioje jis savo keleivėms išvirė nuostabiai gardžią žuvienę.
Vasaros kelionės tęsėsi po savo rajoną. Moterys domėjosi naujam gyvenimui prikeltais Gelgaudiškio ir Zyplių dvarais, kurie lankytojus pasitinka gražiai sutvarkyta aplinka ir puošniomis rūmų menėmis, kasmet vis gražėjančiu Lekėčių miesteliu, Linos ir Ginto Čekauskų šeimos įkurtu etnografiniu muziejumi, kuriame gausu įvairiausių senovinių daiktų. Jis ypač patiko moterims, mat nukėlė jas į jaunystės dienas, kai grojo patefonai, bildėjo staklės, ūžė rateliai, ant krijelių (krijelis – prietaisas, ant kurio sukami siūlai) vyniojosi verpalai.
Bičiulės nepamiršo pasidairyti ir po kaimyninį Vilkaviškio rajoną. Vilkaviškyje jos aplankė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jono Basanavičiaus paminklą, kur prisiminė šio ryškiausio XIX a. pabaigos – XX a. pradžios tautinio atgimimo pradininko, istorijoje vadinamo „tautos patriarchu“, gyvenimo kelią. Nuvykusios į Paežerių dvarą, kur jas pasitiko muziejaus direktorius Antanas Žilinskas, papasakojęs moterims apie dvaro praeitį, aprodęs muziejuje saugomus eksponatus ir mielai palydėjęs į Salomėjos Nėries gimtinę Kiršuose. Pakeliui keliauninkės užsuko į Kybartus, o po to ir į Vištytį. Čia poetas Vytautas Zdanavičius jas supažindino su akmeniu, kuris Lietuvoje yra trečias pagal dydį po Anykščių ir Barstyčių didžiųjų akmenų, nuvedė prie šaltinio, kurio vandenį vietiniai gyventojai laiko šventu, mat tikima, kad jis išgydė ne vieną ligonį.
L.Kutkaitienė prasitarė, kad moterys ne tik keliavo, bet ir Tarmių metams skirtą renginį suorganizavo. Jo metu Emilija Petravičienė susirinkusiuosius supažindino su lietuvių kalbos tarmėmis ir jų ypatumais. Vera Grybauskienė padainavo keletą dzūkiškų dainų, Antanina Klimaitienė aukštaitiškai perskaitė savo kūrybos eilių. Renginio viešnia – žemaitė iš Plungės (dabar gyvenanti Sintautuose) supažindino su žemaitiška šnekta.
Moterų klubo narės surengė suėjimą mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienai – Vėlinėms paminėti. Jos nepamiršo padėkoti tiems, kas skaudžią netekties valandą ištiesia pagalbos ranką, ir įteikė Padėkas Sintautų giedoriams Onai Antanaitienei, Teresei Piečaitienei ir Vitui Matijošaičiui. Bičiulės džiaugiasi galimybe susitikti, pabendrauti, pasidalyti prasmingomis gyvenimo akimirkomis.
„Draugo“ inf.