Dėl lėšų įsisavinimo Kudirkos Naumiestyje kilo aršios diskusijos

k naumiestisRita PLAUŠINAITYTĖ - ŠERKŠNIENĖ
 
Praėjusios savaitės ketvirtadienio vakarą Kudirkos Naumiesčio gyventojai rinkosi į Kultūros centrą. Čia Šakių rajono savivaldybės atstovai ir miesto seniūnas pristatė gyventojams gaires projekto, kurį galima būtų įgyvendinti Kudirkos Naumiestyje panaudojus numatomas lėšas, skiriamas iš Europos Sąjungos fondų.
 
Nuotr. Rajono meras Juozas Bertašius aiškino, kaip svarbu išsirinkti tris prioritetinius objektus, kuriuos artimiausiu metu bus galima sutvarkyti įgyvendinant būsimą projektą.

430 tūkst. eurų rajono vadovai numatę investuoti į Kudirkos Naumiestį. Tačiau iš naumiestiečių neišgirdome džiugų šūksnių dėl būsimų investicijų į jų miesto infrastruktūros gerinimą – priešingai, jie prisiminė jau prieš tai įgyvendintų projektų nesėkmes ir skaudulius. Susirinkime miestiečiai įsisiautėjo, kai išgirdo seniūno Algirdo Stankevičiaus perskaitytas prioritetines sritis, kur būtų galima Kudirkos Naumiestyje geriausiai investuoti numatytas lėšas (prieš keletą dienų jau vyko susirinkimas, kuriame dalyvavo miesto seniūnas bei savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus specialistai, ir buvo aptarta lėšų panaudojimo klausimai). Numatyta 10 prioritetų: visuomeninės paskirties pastato rekonstrukcija, aplinkos apželdinimas mieste, sporto ar rekreacinės zonos įrengimas, automobilių stovėjimo aikštelės arba įvažiavimai prie visuomeninių pastatų, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas arba atnaujinimas, apšvietimo infrastruktūros atnaujinimas, aplinką darkančių pastatų pašalinimas, turgaviečių įrengimas ar tvarkymas, vidaus vandens telkinių pritaikymas rekreacijai. Iš išvardytų dešimties prioritetinių sričių naumiestiečiai galėjo rinktis tris, nes į vieną sritį galima investuoti ne daugiau kaip 50 proc. numatytos visam projektui bendros sumos. Taip pat viena iš svarbių sąlygų yra ta, kad įgyvendinant šį projektą mieste būtų įkurta nauja darbo vieta (bent viena). Tada savivaldybei iš savo biudžeto tektų prisidėti prie projekto tik 7 proc. savo lėšų, jei ši sąlyga nebus įgyvendinta – savivaldybei teks prisidėti 10 ir daugiau procentų projekto sumos. Iš visų išvardytų tinkamų sričių, į kurias galima būtų investuoti projekto pinigus, prieš tai buvusiame susirinkime buvo nuspręsta išskirti tris ir pristatyti jas miestelėnams. Tai pėsčiųjų takų išklojimas trinkelėmis Varpo aikštėje, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas Širvintos gatvėje bei Širvintos muziejaus rekonstrukcija. Tačiau A. Stankevičiui išvardijus minėtus tris siūlomus prioritetus susirinkusieji salėje pradėjo kelti nepasitenkinimo bangas. Anot kai kurių naumiestiečių, mieste yra žymiai svarbesnių gatvių ir strategiškai reikalingesnių objektų negu Varpo aikštė ar Širvintos gatvės šaligatvių atnaujinimas ar įrengimas. Vienas po kito gyventojai buvo pradėję vardinti gatves, kurios, anot jų, yra mieste svarbesnės. Kaip vėliau paaiškėjo, dauguma gyventojų patys jose ir gyvena, todėl nieko nuostabaus, kad kiekvienam svarbu jų gatvė. Taip pat naumiestiečiai priminė valdininkams ir ankstesnių projektų įgyvendinimo niuansus, kai, anot jų, buvo išasfaltuotos ne tokios strategiškai svarbios gatvės, o ten, kur labiausiai reikėjo, – liko be asfalto. Čia gyventojai turėjo mintyse Baltkalnio gatvę, kurią vietos gyventojai prašo išasfaltuoti jau ne vienerius metus. Tačiau prieš keletą metų, kai atsirado tokia galimybė, buvo išasfaltuota Duliebaičių gatvė. Tuometinio projekto vadovas Vitas Girdauskas aiškino žmonėms, jog tuo metu buvęs seniūnas A. Puida pristatė šią gatvę kaip patį racionaliausią objektą mieste, todėl ji ir buvo išasfaltuota. Susirinkime dalyvavęs rajono meras Juozas Bertašius sakė, kad tokių atvejų negali būti įgvendinant bet kokį investicinį projektą. Pirmiausia, anot mero, gyventojai turi susirinkti į viešą susirinkimą ir patys spręsti, kur ir kokią gatvę tvarkyti, kaip racionaliai panaudoti gaunamus pinigus. Į šį pasakymą gyventojai replikavo labai paprastai:

„Pirmą kartą mūsų mieste daromas viešas susirinkimas prieš pradedant įgyvendinti kokį nors projektą. Paprastai mes sužinome paskutiniai.“ Tarp susirinkusiųjų pasigirdo klausimas, kad neva gal apskritai neverta imti pinigų iš Europos Sąjungos fondų ir jų investuoti, jeigu mes nesugebame jų tinkamai įsisavinti. Tiek rajono meras, tiek V. Girdauskas aiškino gyventojams, kad pinigus mūsų rajone yra kur investuoti ir mums reikia tų pinigų, tačiau reikia visada klausti pačių žmonių nuomonės, kur jie norėtų pinigus investuoti.

Po ilgų diskusijų ir savų nuoskaudų išsakymo galų gale rajono atstovai paprašė gyventojų įvardyti tris prioritetines sritis Kudirkos Naumiestyje, kur būtų tikslingiausia investuoti šias tikslines lėšas. Ilgai tarpusavyje ginčijęsi gyventojai vis dėlto priėjo išvadą, kad tikslingiausia šio būsimo projekto lėšas būtų galima panaudoti renovuojant Širvintos muziejų, ten sukurti vieną darbo vietą. Taip pat gyventojai pageidauja, kad miesto infrastruktūra būtų pradėta gerinti nuo miesto centro. Nuspręsta pirmiausiai sutvarkyti Tilto, pagrindinės miesto gatvės, šaligatvius. Tarp miestelėnų nemažai buvo ir tų, kurie prioritetus teikė naujai sporto aikštelei įrengti, kurioje jaunimas galėtų būti neribotą laiką (sporto aikštyną miestas turi gimnazijos teritorijoje, tačiau čia jaunimas gali būti tik iki 22 valandos). Daugumos miestelėnų nuomone, jaunimas turi turėti atskirą „kampą“ mieste, kur galėtų būti, kiek tik pageidauja. Prie šio punkto gyventojai pageidauja dar ir tualeto pastatymo miesto pliaže, nes dabar, anot jų, pliažo lankytojai dergia aplinkinių gyventojų teritorijas ir daržus. Už šių trijų išvardytų prioritetų patvirtinimą pasirašė 42 naumiestiečiai, vienas asmuo pasirašė prieš. Tad, anot seniūno, dabar savivaldybė galės oficialiai pradėti šio projekto planų rengimus ir kitus darbus. Tačiau, kaip sakė V. Girdauskas, vienas iš projekto koordinatorių, nereikia tikėtis, kad šis projektas dabar tuojau pat ir bus pradėtas įgyvendinti ir gausime tiek lėšų, kiek žadama. Ilgametė patirtis rodo, kad įgyvendinant projektus, kurie yra iš dalies arba pilnai finansuojami iš ES fondų, niekas nebūna „nei tada, nei už tiek, nei tiek“.

„Tačiau optimizmo prarasti nėra reikalo, o kur norime investuoti, turime žinoti jau šiandien“, – sakė V. Girdauskas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar lengva jaunimui susirasti darbą vasarai?

klausimelis 05 24Zita iš Šakių:

Nežinau, mano anūkas tai susiranda. Sąlygos nėra paprastos, bet, manau, viskas priklauso nuo žmogaus ir noro. Darbo jaunimui tikrai reikia, nebūtinai visą vasarą, bet nors kiek. Mano vaikai visą laiką dirbo vasaromis, tiesa, anuomet dar kolūkiuose. Kaip bebūtų, darbas tiesiog yra vertybė, charakterio ugdymo priemonė, o ir sveikatai į naudą išeina. 

klausimelis 05 24 2

Antanas iš Lukšių:

Manau, kad išrankiems studentams ir moksleiviams darbą rasti sudėtingiau. Tie, kurie paprasti, nesibaido jokio darbo, manau, kad gali susirasti – ūkininkų daug yra, kurie mielai priima. Darbas žmonėms niekada nepakenkė, padirbėti visai neblogai, bet studentai ir moksleiviai gali turėti ir kitų užsiėmimų, kurie yra taip pat reikalingi. Yra tokių, kurie gilina žinias, jiems mokslo metų nepakanka. Tai irgi savotiškai darbas. Yra darbas už pinigus, yra intelektualus.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.