Apie smurtą reikia kalbėti, o ne susirašinėti

lebedzinskiene ruta
Nuotr. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rūta Lebedžinskienė sakė, kad ryškėja problema, kai į rizikos sąrašus šeimos traukiamos ne tik dėl girtavimo, bet ir elementarių socialinių įgūdžių stokos.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusią savaitę į posėdį rinkosi prieš šiek tiek daugiau nei metus sukurta Bendruomeninė vaiko teisių apsaugos tarnyba. Susitikimo metu apžvelgti nuveikti darbai, pasidžiaugta didesniu tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir kalbėta, kokių priemonių dar imtis, kad vaikai kuo mažiau nukentėtų nuo smurto, darbas būtų produktyvesnis.

Socialinis darbas – kitame lygyje

Nors tarybos pirmininkas ir vicemeras Edgaras Pilypaitis pripažino, kad tik sukūrus šią tarybą buvo svarstymų, ką ji veiks, tačiau, kaip kalbėjo pirmininkas, veiklos buvo. Per metus surengtas ne vienas posėdis, aplankytos visos rajono seniūnijos, pateiktos rekomendacijos dėl darbo seniūnijų Socialinės paramos skyrimo komisijose, jų funkcijų išplėtimo ir pan. Taip siekiama, kad situacija apie galimą smurtą šeimose būtų greičiau sužinoma, galvojama kai kurias konfliktines šeimų situacijas net svarstyti tokiose komisijose, prabylama, kad šios komisijos įvairintų sudėtis. Pasak posėdžio dalyvių, kartais šeimai tokio pokalbio su komisija pakanka ir įvyksta pokyčių į gera. Mat komisijoje dirba bendruomenės nariai, tad tiesiog „blogiukui“ būna nepatogu ir tokia priemonė suveikia. Visgi, kaip kalbėjo vicemeras ir Socialinės paramos skyriaus vedėja, apskritai į raginimus sureagavo tik pusė seniūnijų. Išsamiausiai padirbėjo, situaciją apžvelgė Lekėčių, Kudirkos Naumiesčio seniūnijos, aprašiusios, kokį darbą vykdo, ką planuoja. Mažiau, bet į rekomendacijas sureagavo Lukšių, Gelgaudiškio, Plokščių, po keletą sakinių parašė Kriūkų bei Sudargo, o likusios seniūnijos į prašymus nesureagavo visai.

Socialinės paramos skyriaus vedėja kalbėjo, kad pastaruoju metu socialinis darbas pakilo visai į kitą lygį, o socialinio darbuotojo kompetencija, atsakomybė turi būti kur kas didesnė.

„Jei anksčiau jis turėjo tik nueiti, kažką pranešti ar parnešti, tai dabar turi pamatyti galimas grėsmes, atpažinti smurtą ir tampa svarbiu, didelės įtakos turinčiu atstovu“, – sakė L. Pocevičiūtė.

Ne susirašinėti, o kalbėti

Kad būtent socialiniai darbuotojai yra arčiausiai šeimų, bendruomenės narių ir pirmieji gali atkreipti dėmesį į galimą smurtą ar kitą nusikalstamą veiką, ne kartą akcentavę ir pareigūnai. Šakių policijos komisariato viršininkas Mindaugas Akelaitis sakė, kad reikia pamiršti laikus, kai šeimoje vykstantys reikalai buvo tik šeimos reikalas. Pasak jo, jei šeimoje yra smurtas – tai ir valstybės, ir pareigūnų reikalas, o žmonės turi tai suprasti. Todėl, pasak jo, natūralu, kad vis daugiau gaunama pranešimų ir apie smurtą artimoje aplinkoje – smurtautojų esą nepadaugėjo, bet žmonės dažniau kreipiasi, tampa akylesni viešinant, kalbant apie problemas. Pavyzdžiui, 2014 m. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo 93 pranešimai, po metų – 126, 2016 m. – 118 ir pradėta 111 ikiteisminių tyrimų (2014 m. ikiteisminių tyrimų buvo 93).

„Visiems reikia aiškiai pasakyti, kad apie smurtą reikia ne susirašinėti, o reikia kalbėti“, – akcentavo M. Akelaitis, teiravęsis, ar tikrai, norint prisikviesti Vaiko teisių apsaugos specialistą į įvykį, pirmiausiai reikia parašyti raštą. O jei susirašinėjimo daug, o taip ir yra, ir dar įvykis įvyksta savaitgalį, ne darbo metu, kada žmogus gauna pagalbą? Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rūta Lebedžinskienė sakė, kad to reikalauja tvarka, bet ekstra atvejais reaguojama ir be raštų.

Pareigūnas pabrėžė, kad jei vėluojama, pranešama neoperatyviai, delsiama, kartais net išnyksta objektyvūs, tyrimui svarbūs duomenys, tarkim, sumušto ar smurto patyrusio mėlynės, paraudimai ir pan.

Visgi kartais, kaip kalbėjo pareigūnas, į pranešimus reikia žiūrėti su sveiku protu, bet labai atsargiai, nes būna ir piktnaudžiavimo, kai apie patirtą smurtą meluoja. Ir ne tik suaugę, bet ir vaikai, ypač paaugliai.

„Visada yra ne tik teisės, bet ir pareigos, o teisių ir pareigų vienovė turi būti užtikrinta nepriklausomai nuo amžiaus ar socialinių indikacijų“, – pabrėžė komisariato viršininkas.

Visgi ypač jaunoji karta šią vienovę pamiršta. Kalbėta ir apie problemas Vaikų globos namuose, nepilnamečių bėgimą iš jų, kai nepilnamečiams, net sistemingai juos baudžiant, tai nedaro poveikio. Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius teigė, kad užaugo „iš pašalpų užauginta karta“, nenorinti dirbti, nemotyvuota, o negalėjimą dirbti net įrodanti gydytojų pažymomis.

Šakių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Frančiako nuomone, geriausia prevencija – įvykio ištyrimas ir žinojimas, kad už nusikalstamą veiką bus pritaikyta atsakomybė.

Problema – įgūdžių stoka

R. Lebedžinskienė informavo, kad sausio 1d. 161 socialinės rizikos šeimoje buvo 371 vaikas, dar 81 probleminę šeimą su 203 juose augančiais vaikais stebi seniūnijų darbuotojai. Daugiausiai, pasak vedėjos, į rizikos sąrašus patenka dėl girtavimo, tačiau pastaruoju metu ryškėja socialinių įgūdžių stokos problema, ypač jaunesnėse šeimose. Pernai naujai į rizikos sąrašus įtrauktos 38 šeimos, išbraukta 31 (iš jų 11, kad išnyko priežastys, dėl kurių buvo įrašytos). Pasak vedėjos, šeimų pastaruoju metu šiek tiek padaugėjo, tačiau tai siejama su atidesne jų priežiūra, ypač po tragiškų, šalį sukrėtusių įvykių. Būtent darbui su socialinės rizikos šeimomis, pasak vedėjos, skiriamas didžiausias dėmesys. Taip pat dirbama su smurtą patyrusiais mažamečiais. Tokių pernai buvo 15. Tėvų valdžia neterminuotai apribota šešiems asmenims.

Pasak vedėjos, darbą stengiamasi aktyvinti, labiau bendradarbiauti. Esą pamąstoma, kad skyrius galėtų dirbti visą parą, bet nėra finansavimo. Pastrigęs ir skyrių pertvarkos klausimas. R. Lebedžinskienė kalbėjo, kad nėra pagalbos tinklo nelaimėje nukentėjusiam. Eilinį kartą prabilta apie psichologų poreikį.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar pritariate šaukimui į karinę tarnybą iš karto po mokyklos?

klausimelis 06 21Albinas iš Staliorių:

Pritariu, savo pareigą kiekvienas turi atlikti. Tarnybos metu vyrukai suvyriškės, išmoks priimti rimtus sprendimus. Merginos tegul savanoriškai eina, ne koks Izraelis čia. Pats buvau kariuomenėje, patirtys, žinoma, visokios, bet šiaip į pliusą. Tiems, kurie abejoja, ar verta į šauktinius investuoti, vertėtų susimąstyti, kiek kainuoja profesionalios kariuomenės išlaikymas. Be to, jei atsitinka taip, kaip Ukrainoje, tai ką – negi tuos vaikus, kurie nieko iš viso nemoka, siųsti?

klausimelis 06 21 2

Audronė iš Veršių:

Nepritariu. Galvoju, kad reiktų jaunuoliams leisti pasimokyti, be to, nepatinka man prievarta. Lygiai tas pats su merginomis, jei tik pačios nori – valio. Pati tarnyba tikrai naudinga, reikalinga disciplinos ugdymui, o ir kitokia patirtis visada į gera. Jei būtų karas, manau, būtų visokių – ir tokių, kurie eitų tėvynę ginti, ir tokių, kurie bėgtų.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.