Neatpažįstamai pasikeitęs Šakių varguolis – tikras Kalėdų stebuklas

laucys2Sima KAZARIAN
 
Mūsų laikraštis tęsia istoriją apie Šakiuose gyvenusį varguolį Gintautą Laucį. Tris dukras turintis vyriškis buvo visiškas beglobis ir benamis. Šiandien įvykę pasikeitimai nustebintų ne vieną skeptiką.
 
Nuotr. Pokytis G. Laucio gyvenime: iš dvokiančios landynės – į švarų kambarį, nuo stikliuko rankose – prie literatūros.
 
Rudenį G. Laucys labai sielojosi, kad jo laukia sunki žiema. Varguolis nežinojo, ko sulauks, pagalbos rankos ar mirties, mat landynėje kiauromis sienomis, kur gyveno, nebuvo šildymo. Artimųjų apleistas, kenčiantis badą, skurdą ir fizinę negalią Gintautas pagalbos kreipėsi į mūsų redakciją. “Draugui“ parūpo, ar įmanoma šiam žmogui padėti. Pasirodo, išgerti mėgstančiam, nedidelę pensiją gaunančiam vyriškiui padėti nėra paprasta.

Ar ne girtuoklis?

Pirmiausia visiems potencialiems globėjams rūpėjo, ar G. Laucys nėra girtuoklis? Alkoholizmas – ne koks įrašas G. Laucio biografijoje ieškant vietos, kur galėtų prisiglausti. Kai kalbėjomės su varguoliu, jis atrodė visiškai blaivus, bet tikri būti negalėjome. Vienas iš būdų išsiaiškinti tiesą, pasirodė paklausti šio klausimo paties G. Laucio. „Taigi sakiau, pinigų neturiu, iš kur aš gersiu?“- atsakė jis po ilgokos pauzės. G. Laucys buvo įspėtas, kad nei vieni globos namai jo nelaikys, jei jis nemes šio žalingo įpročio. „Velniai nematė, galėsiu ir be šnapso, jei jau rūkyti mečiau...“ – pasiryžo varguolis, ant kurio stalelio prie lovos puikavosi pilna peleninė nuorūkų.

Vyriškis labai nerimavo, ar patekęs į globos namus turės pinigų smulkioms išlaidoms. Jis prisispyręs reikalavo bent 20 litų per mėnesį. „Daug man nereikia, tačiau kažkiek turiu gauti. Ar jūs suprantate?“- viltingai teiravosi G. Laucys. Į klausimą, kam jų reikia, varguolis neatsakė, tik žiūrėdamas į akis kartojo: „Reikia“.

Radome namus

Pirmiausiai kreipėmės į artimiausią įstaigą – Šakių parapijos globos namus. Paaiškėjo, kad čia Gintautui vieta atsilaisvins tik tada, jei kažkas mirs. „O jūs dar paskambinkite į Kudirkos Naumiestį, ten dažnai yra laisvų vietų“,- patarė Vida Pulokienė. Kudirkos Naumiesčio dekanas Donatas Jasulaitis, išsiklausinėjęs, ar Gintautas gali savimi pasirūpinti, ar ne, kokios pagalbos jam reikia, iškart sutiko padėti ir pasiūlė kelias alternatyvas. „Jei žmogus geba savimi pasirūpinti, mes jam surasime kampelį, kur galėtų gyventi, jei ne – tada galima paskirti globą. Jūs turite pašnekėti su juo pačiu ir išsiaiškinti, kokie yra jo norai bei poreikiai“,- teigė D. Jasulaitis, kuriam taip pat rūpėjo esminis klausimas, ar G. Laucys negeria.

Pasiūlymas netenkino

G. Lauciui labai rūpėjo sužinoti, ar pavyks žiemai surasti jam gyvenamą vietą. Išgirdęs, kad bus iškeltas į Kudirkos Naumiestį, G. Laucys vis tik nebuvo labai patenkintas. „O negalėtumėte paklausti, ar negaliu eiti į Šakių „ubagyną“? Ką? Geriau būtų, kad Šakiuose, Kudirkos Naumiestyje tai aš neišsimokėsiu“,- globos namus rinkosi benamis. Įspėtas, kad dėl savo pomėgio stikliukui ir žalingų įpročių jis gali apskritai negauti prieglobsčio, G. Laucys neatlyžo: „Bet ar jūs skambinote, tenai, ar klausėte?“

Šakių seniūnijos socialinio darbo administratorė Loreta Tarutienė teigė, kad G. Laucį pažįsta, nors namuose jo socialinės darbuotojos nelanko. „Laucys yra nekonfliktiškas žmogus, nepiktybinis. Kiti būna agresyvūs, o jis simpatiškas senukas. Sunku pasakyti, kaip gyvenimas būtų susiklostęs, jei jis gyventų kitaip“,- svarstė socialinio darbo administratorė.

Pokyčiai verti susimąstymo

G. Laucį nusprendėme aplankyti praėjus geram mėnesiui nuo to laiko, kai jis pradėjo gyventi naujuosiuose namuose. Kai atvykome, neatpažįstamai pasikeitusį Šakių varguolį - kvepiantį švara ir nusiskutusį - radome besėdintį ant lovos ir beskaitantį Michailo Šolochovo „Tykųjį doną“. Pasirodo, G. Laucys sugebėjo tesėti visus duotus pažadus: jis ne tik nerūko, bet ir negeria. „Kas sunkiausia, tai numesti rūkyt“,- aiškino G. Laucys.

Kaip pasakojo globos namų direktorė Janė Okunienė, vos atsikraustęs G. Laucys nusipirko kelis butelius alaus. „Tačiau taip buvo pirmomis dienomis, dabar neturime jokių problemų.“ „Bart gavote?“- klausiame G. Laucio. „Pagirs, ane? O ką, ten gyvendamas nori nenori turėjau gert - pečius sulūžęs, plytelę pavogė, tai sriubos neišsivirsi. Vietoj jos – alaus“,- dėstė G. Laucys ir tvirtino savo draugelių per daug nesiilgintis. „O ką jie? Paskambina, kai pinigų reikia. Moterys tai sueina, pasišneka, o vyrai – atsisėda, buteliuką pasistato ir geria. Paskui nėra už ką valgyt nusipirkti. Dabar nuo šnapso tenka atprast. Būna, alaus teip norisi, teip  norisi. Iš pradžių buvo sunkiausia“,- prisipažino G. Laucys.

Nuo jo veido šypsena nedingsta. „Gyvenu gerai, matot, šilta, tai ne tenais. Varge, ką aš žiemą būčiau daręs? Būčiau tikrai sušalęs. Ir kriukio man mažai reikia, sveikata pasitaisė.“,- džiaugėsi G. Laucys.
 
Virto inteligentišku senuku

J. Okunienė apie G. Laucį taip pat atsiliepia gerai: „Jis ramus, geranoriškas žmogus, nesipyksta, labai mėgsta skaityti, visada žiūri žinias, domisi pasaulio įvykiais. Daugiau problemų kelia Alzheimeriu sergantis Gintauto kambariokas, kuris iš jo prašo mokėti nuomą už kambarį.“

G. Laucys taip pat negaili pagyrų. „Mažai yra tokių žmonių kaip direktorė. Visad gražiai pakalbys. O jai irgi kantrybės reikia su senais žmonėm. Labai draugiška ir Loreta buvo“,- dėkojo padėjusiai į globos namus patekti Šakių seniūnijos socialiniai darbuotojai Loretai Tarutienei.

G. Laucio diena prasideda apsiprausimu, pusę devynių valgo sočius pusryčius, geria arbatą, paskui skaito knygas, miega. Pietums - vištiena, karbonadai, cepelinai. Valgiaraštis keičiasi. Buvęs varguolis teigė, jog maistas globos namuose yra puikus.

G. Laucys prisipažino, jog vasarą planuoja savaitei grįžti į senuosius namus, tačiau mes įspėjome, kad po to gali netekti savo vietos globos namuose, todėl iš čia geriau niekur nevažiuoti. „Gerai, paklausysiu jūsų“,- mirktelėjo 480 litų pensiją gaunantis varguolis, kuriam asmeniškai tenka 10 proc. Kiti pinigai sumokami senelių namams už jo priežiūrą.

Kūčias sutiks dekano draugijoje

„Į mišias neinu. Kai būdavau mažiuks mama nusivesdavo, bet per tiek laiko atpratau. Dievo nesmerkiu, bet į mišias eiti nenoriu. Mėgstu geriau skaityti. Romanų nelabai, daugiau nuotykius. O ką daugiau? Apie meilę neskaitysiu, nes per senas. Galėčiau gal tos meilės turėt, bet visos gražios, neina išsirinkt“,- šmaikštavo G. Laucys.

Paklaustas, ar aplanko dukros, G. Laucys tik numojo ranka: „Mergicos pas mane nevažiuoja, o kam joms reikia? Namuks perrašytas, miškas perrašytas, viskas perrašyta. Ims čia jos mane ir atsimins? Kai nieko neturiu, tai ir nereikalingas. Mano patarimas tėvams – turtą reikia užrašyti po mirties.“

Kūčių vakarą G. Laucys su kitais seneliais susės prie bendro puošnaus stalo ir kartu su direktore ir kunigu D. Jasulaičiu dalinsis kalėdaičiu. Pernai Kūčias sutikęs šaltoje landynėje, šiemet varguolis pašmaikštavo pasigesiąs tik vyno butelio. Sulaukęs priekaištingų žvilgsnių, G. Laucys mirktelėjo: „Pajuokaut gi galima?“

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar prisiimti atsakomybę atsistatydinant yra tinkamas sprendimas?

klausimelis 04 12Danutė iš Paluobių:

Atsistatydinti – lengviausias kelias. Nemanau, kad toks požiūris yra teisingas. Geriau, kad ministrai patys išspręstų susidariusias problemas, nes iki jų kadencijos pabaigos liko labai mažai laiko. 

klausimelis 04 12 2

Vytautas iš Lepšių:

Nelabai. Jei prisidirbi, tai turi pats ir ištaisyt, išsisrėbt tą košę, o ne trauktis. Nors kas žino, kodėl taip nutinka. Gal ministrai nesusikalba su Vyriausybe.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.