Ne paslaptis, kad dauguma šią problemą sprendžia paprastai – tiesiog nerūšiuoja. Kol kas ne tik rajonas, bet ir visa Lietuva atliekų rūšiavime dar atsilieka nuo kitų Europos šalių.
Problemą žada išspręsti
Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro ryšių su visuomene atstovė Liucija Burbienė teigė, kad šiai problemai sprendimas jau numatytas: jau šių metų pavasarį kiekviena individuali namų valda turėtų turėti po atskirą antrinių žaliavų konteinerį: „Dabar yra nupirkta tūkstantis konteinerių, jie bus pastatyti Marijampolės savivaldybėje, o pavasarį turėtų atkeliauti dar 19 tūkstančių konteinerių, skirtų visiems apskrities rajonams. Tokio kiekio, mūsų skaičiavimu, turėtų pilnai pakakti visiems Marijampolės apskrities individualių namų valdų savininkams. Kol kas jie bus skirti plastikui, popieriui, metalui, taigi stiklą vis tiek dar reikės nešioti. Ateityje numatoma, kad greta privačių namų valdų atsiras ir stiklo konteineriai.“ Gyventojų piniginei tai neatsilieps, mokestis už atliekų išvežimą nekils, žada Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras.
Pavasarį gyventojų laukia ir daugiau naujovių – greta individualių namų valdų atsiras ir kompostavimo dėžės arba kompostavimo konteineriai. Jei gyventojas rinksis kompostavimo dėžę – papildomai mokėti jam nereikės, nes į ją metamas bioatliekas naudos savo ūkyje. Jei gyventojas rinksis konteinerį, iš kurio atliekos bus išvežamos, teks mokėti ir papildomą mokestį.
Retai apgyvendintas rajonas
Dabartinė situacija, kuomet trūksta konteinerių, yra labai opi tokiuose retai gyvenamuose rajonuose, kaip Šakių. Pasak L. Burbienės, ministerija yra nustačiusi, kad 500 gyventojų turi tekti vienas antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių komplektas. „Pas mus yra netgi geriau, nes vienas komplektas tenka 300 gyventojų. Tačiau gyventojų tankumas yra retas ir suprantame, kad jiems nepatogu. Todėl nusprendėme padidinti konteinerių kiekį“,- pasakojo L. Burbienė.
Sprendimą padiktavo realybė – nesant rūšiavimui palankių sąlygų, žmonės nerūšiuoja, o Marijampolės sąvartynas pildosi labai greitai. „Buvo planuota, kad jis užsipildys per 20 metų, tačiau per pirmus penkerius metus jau užpildyta pusė sąvartyno. Reikia kažko imtis, todėl jau dabar jis yra plečiamas“,- kalbėjo L. Burbienė.
Beje, Aplinkos ministerija per 2014 metus turi įgyvendinti užstato sistemą. Už priduotą plastiką, skardines, stiklą gyventojai turėtų gauti pinigus. „Kalbėta ir apie tai, kad depozitas už butelį galėtų būti netgi 1 litas. Sumokėję tokį mokestį žmonės būtų suinteresuoti pinigus atgauti ir nunešti butelį priduoti“,- mano Liucija Burbienė.