Kitų metų biudžetas prognozuojamas nevienodai

cikana biudzetasSima KAZARIAN
 
Nors savivaldybė teigia, kad kalbėti apie 2014 metų biudžetą yra tas pats, kas burti iš kavos tirščių, tačiau biudžeto projektas jau patvirtintas Vyriausybėje ir svarstomas Seime. Ko gali tikėtis savivaldybė, seniūnijos?
 
Nuotr. „Gavęs tą litą jis neturi galvoti, kaip nusipirkti „kramtoškės“. Reikia mąstyti, kaip iš jo padaryti nors dešimt litų. Paskui galvoji, kaip šimtą pasidaryti“,- teigia V. Cikana
 
Finansų ministerija prognozuoja geresnį ateinančių metų biudžetą savivaldybėms, tačiau Šakių savivaldybė, toliau paskirstanti lėšas seniūnijoms, žadėti neskuba. Tuo tarpu, siekdami sudurstyti galą su galu, seniūnai pasitelkia visą išradingumą, kai kurie net ir sutaupo.

Burti negali

Pasak E. Grigaitienės, kiek bus skiriama seniūnijų biudžetui ateinančiais metais, dar neaišku, nes Seime nepriimtas įstatymas, nežinoma, kiek valstybė skirs savivaldybėms. „Taip burti tikrai negaliu. Iš praktikos mes žinome, kad pinigų daugiau nebūna, būna tiktai mažiau.“

Tuo tarpu finansų ministras Rimantas Šadžius tvirtina, kad pagal parengtą biudžeto projektą ateinančiais 2014 metais savivaldybės lėšų gaus daugiau, finansavimas joms ypač stiprinamas: “Kitų metų biudžetą galima drąsiai vadinti savivaldybių sustiprinimo biudžetu, kuris suteiks juntamą impulsą regionų plėtrai. Jau ankstesniajame projekte pajamos savivaldybėms buvo 362 mln. litų didesnės nei šiemet, o patobulintame projekte papildomai numatoma dar beveik 30,9 mln. litų.“

Anot Ūkio skyriaus vedėjo Kęstučio Kuncaičio, seniūnai turėtų būti aktyvesni tada, kai biudžetas formuojamas, o ne tada, kai jau viskas nuspręsta. „Ar jūs, kai svarstomas savivaldybių biudžetas kada nors savo nuomonę pareiškėte tais klausimais tarybos nariams?“- klausė K. Kuncaitis. „Tai taip, mes grybai esam“,- ironizavo Sudargo seniūnė. Iš tiesų, kiek realiai seniūnai gali nulemti seniūnijoms skiriamo biudžeto dydį?

 „Ar seniūnai dalyvaus komitetuose, ar ne, tarybos nariai turi žiūrėti bendrame kontekste, skirti visoms sritims. Didžioji dalis tenka atlyginimams“,- teigė E. Grigaitienė. Kas lemia seniūnijų biudžetų skirtumus? „Priklauso nuo gyventojų skaičiaus ir nuo seniūnijų vykdomų funkcijų, nes ne visose yra priešgaisrinės komandos, lėšos skaičiuojamos pagal tam tikrą metodiką. Visų seniūnų galimybės tvirtinant biudžetą vienodos, o paskui, kaip kas susitaupo. Priklauso nuo ūkiškumo, nes tai yra savarankiškos įstaigos, o galimybės visų yra ribotos, itin ribotos“,- pripažino Biudžeto ir turto skyriaus vedėja.

„Labai sunku todėl, kad biudžetas 70 proc. yra finansuojamas iš valstybės lėšų. Be to, kai svarstomi sprendimai dėl mokesčių, kyla daug aistrų, visi nori, kad mokesčiai būtų kuo mažesni. Jeigu mokesčiai mažesni, vadinasi gerovei, o kartu seniūnijoms tenka mažiau lėšų. Kai mažesnis mokestis lyg tai geriau žmogui, bet jis turės vaikščioti patamsyje. Pinigai iš niekur neatsiranda“,- aiškino E. Grigaitienė.

Skirs papildomai

R. Šadžius teigia, kad savivaldybėms siūloma papildomai skirti 16,7 mln. litų valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos padidėjimui dėl prognozuojamų pajamų į savivaldybių biudžetus patikslinimo ir 2,6 mln. litų sumažintoms socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms atkurti iki 2011 m. lygio. Žemės ūkio ministerijai siūloma 11 mln. litų papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms ir 8 mln. litų specialiajai tikslinei dotacijai - melioracijai. Švietimo ir mokslo ministerijai specialiai tikslinei dotacijai mokinio krepšeliui finansuoti papildomai siūloma 9,4 mln. litų. Iš viso specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams didėja 11,7 mln. litų. Taip pat patobulintame įstatymo projekte 5 proc. padidinta savivaldybių metinio grynojo skolinimosi suma. Siekiant griežtos viešųjų finansų kontrolės, įstatymu savivaldybės įpareigojamos visus naujai prisiimamus įsipareigojimus pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus skelbti savivaldybės internetinėje svetainėje, nurodant panaudojimo paskirtį.

„Duoda“ kaip statybinė organizacija

Kaip su esamomis lėšomis sekasi verstis visoje šalyje seniūniją išgarsinusiam Lukšių seniūnui Vidui Cikanai? „Galiu pakomentuoti tik tiek, kad pinigų per 23 metus niekad neužteko ir neužtenka. Iš to, ką duoda rajonas, egzistuojame minimaliai. Kiekvieną dieną reikia ir žvyro, ir cemento, ir smėlio, ir skaldos, tai ir sukame galvą, iš kur gauti. Darome už „kulturnamio“ šaligatvį, tai iš visur tempiame viską. Prie seniūnijos norėjau grindinio, kad juo eitų su mašinom važinėti. Tai plyteles vežėm iš Palangos, akmenys atvežti iš mano tėviškės. Paskui klojom, šlifavom. Kainavo tiktai viešųjų darbų darbininkai, o juk paprastai akmens grindinio kvadratas kainuoja beveik 300 litų. Va taip ir „duodam“ mes kaip statybinė organizacija“,- juokėsi V. Cikana teigdamas, jog per daugelį metų jam toks „gaspadoriavimo“ būdas seniūnijoje pasiteisino.

„Mūsų indėlis į turizmą didžiulis. Juk turistai pradėjo į rajoną važiuoti dėl Zyplių dvaro. O dabar jau daro ir kiti, vyksta pokalbiai, kaip pinigų skirti, kaip to skirti, kaip trečio. Aš nesakau, ir mums po biškį skirdavo: būtume numirę, jei nebūtų davę. Kūrenome dvarą patys, pernai dujoms jau buvo skirta 20 tūkst. ir šįmet skyrė. Bet mes juos naudojam tik tada, kai ateina rimti šalčiai.“

300 tūkst. papildomai

„Biudžeto pinigai yra reglamentuoti, skirti keliams pagreideriuoti, atlyginimams, telefonams, elektrai. Bet mes daug veiklos darom papildomai, įsisaviname europines lėšeles, gauname per departamentus. Kiekvienais metais padarome papildomai darbų už kokius 300 000 litų. Tokį indėlį seniūnija savo iniciatyva padaro be biudžeto pinigų, iš kitų šaltinių“,- kalbėjo V. Cikana.

Anot Lukšių seniūno, šiais metais buvo ypač sunku, nes seniūnija turėjo apie 20 tūkstančių skolų iš praeitų metų. „Neatsargiai pagrąžinom lėšų į biudžetą ir mums niekas jų neatidavė, įvyko tokia buhalterinė klaidelė. Ar kranas sugedo, ar lemputė, mes imame iš parduotuvių, kurios turi sudarę sutartis ir duoda mums į skolą, paskui tokią uodegą ir turim. Visas skolas reikia užglostyti šiais metais, sunku“,- neslėpė V. Cikana.

Gavęs litą „kramtoškės“ neperka

„Kai gauni nors litą, tai paskui iš dešimt pasidarai šimtą. Kai paliečiu pinigus rankomis, iš lito iškart pasidaro dešimt. Taip kiekvienas turi daryt. Gavęs tą litą jis neturi galvoti, kaip nusipirkti „kramtoškės“. Reikia mąstyti, kaip iš jo padaryti nors dešimt litų. Paskui galvoji, kaip šimtą pasidaryti“,- teigė V. Cikana
Aš taip įpratęs, kad galiu dirbti mėnesį, pastatyti skulptūrą visiškai už dyką. O kažkas paskui dejuoja, nes prisižiūrėt negali...“- stebėjosi V. Cikana. Tačiau energingas seniūnas neretai susiduria su sveikatos problemomis. „Bet jau mano „batareikės“ senka... Tai va, vaikams taką labai noriu padaryti į mokyklą, kad eitų tilteliu, romantiškai per Lenkupį. Privežėm molio, konstruosim tiltą, tai gal po dvejų – trejų metų ir padarysim. Be lėšų. Jei su lėšomis, tai būtų greitai. Duotų man nors 50 tūkst., ir aš padaryčiau gražiai. Bet niekas jų taip specialiai neduos“,- teigė V. Cikana.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar pritariate šaukimui į karinę tarnybą iš karto po mokyklos?

klausimelis 06 21Albinas iš Staliorių:

Pritariu, savo pareigą kiekvienas turi atlikti. Tarnybos metu vyrukai suvyriškės, išmoks priimti rimtus sprendimus. Merginos tegul savanoriškai eina, ne koks Izraelis čia. Pats buvau kariuomenėje, patirtys, žinoma, visokios, bet šiaip į pliusą. Tiems, kurie abejoja, ar verta į šauktinius investuoti, vertėtų susimąstyti, kiek kainuoja profesionalios kariuomenės išlaikymas. Be to, jei atsitinka taip, kaip Ukrainoje, tai ką – negi tuos vaikus, kurie nieko iš viso nemoka, siųsti?

klausimelis 06 21 2

Audronė iš Veršių:

Nepritariu. Galvoju, kad reiktų jaunuoliams leisti pasimokyti, be to, nepatinka man prievarta. Lygiai tas pats su merginomis, jei tik pačios nori – valio. Pati tarnyba tikrai naudinga, reikalinga disciplinos ugdymui, o ir kitokia patirtis visada į gera. Jei būtų karas, manau, būtų visokių – ir tokių, kurie eitų tėvynę ginti, ir tokių, kurie bėgtų.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.