Gražios šventės proga mokyklos bendruomenę pagerbė buvę direktoriai – Marija Rubikienė (centre) bei Alvydas Grinkevičius, pafilosofavęs, kad mokykla vaikams – tarsi judėjimo priemonė – kartais laivas, kartais valtis, o kartais laiko mašina. D. Pavalkio nuotr.
„...Baltas namas kalne / Šauks ne kartą mane / Praeity taip mieloj pasiklysti“, – tokie žodžiai skamba Danutės Valuckienės sukurtoje Kriūkų mokyklos dainoje. O ypač sentimentaliai jie ataidi, kai švenčiamos sukaktys, o prie balto namo kalne rikiuojasi esami ir buvę mokiniai bei mokytojai. Šeštadienio popietę kriūkiečiai minėjo 110 metų mokyklos sukaktį ir dalinosi prisiminimais, nes tokios progos – puikus metas peržvelgti nueitą kelio ruožą.
Prieš 110 metų buvo įsteigta rusiška Svetošino pradžios mokykla. Po kelerių metų ji tapo lietuviška pradžios mokykla, dar vėliau (1944 m.) jai suteiktas progimnazijos, o po dvejų metų – gimnazijos statusas. 1948 m. rugsėjo pirmąją Kriūkų mokykla tapo vidurine.
„Kiekvienas turime savo istoriją, biografiją, kurioje atsispindi, ką išgyvenai, ką nuveikei, o mokyklos istorija – tai visų joje dirbusių, dirbančių, besimokiusių ir besimokančių istorija. Mokykla svarbi kiekvienam, nes tai kelio pradžia, tai ne tik pamokos, skaičiai, gramatika ar formulės, tai amžinai klegantis vaikystės ir paauglystės pasaulis“, – sveikindama susirinkusius kalbėjo mokyklai pastaruosius dvidešimt metų vadovaujanti Lilija Liutvinienė.
Ji taikliai pastebėjo, kad tai, kas sukurta, bendras visų nuopelnas. Mokykla iki 2013 m. išleido 65 abiturientų laidas ir tuomet tapo pagrindine mokykla, o per pastarąjį dešimtmetį susidurta su ne vienu iššūkiu, nes mokyklos statusas vykstant švietimo reformoms ir tinklo pertvarkoms nuolat keitėsi. 2016 m. mokykla perorganizuota į daugiafunkcį centrą, jai perduota vykdyti kultūros funkciją, po jos stogu vietą surado ir ikimokyklinukai bei priešmokyklinukai, o nuo pernai Kriūkų mokykla tapo jungtinės Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro dalimi. Kriūkų skyriuje šiuo metu mokosi 89 pirmų–aštuntų klasių mokiniai ir 34 ikimokyklinukai bei priešmokyklinukai, dirba 24 pedagoginiai darbuotojai.
„Visus savo mokinius prisimename, jais žavimės ir visada laukiame užsukant, gaila, kad kai kurie jau mokyklos renginiuose nebesuspėja dalyvauti...“ – kviesdama tylos minute pagerbti Anapilin išėjusius kalbėjo L. Liutvinienė.
Gražios šventės proga mokyklos bendruomenę pagerbė buvę direktoriai – Marija Rubikienė bei Alvydas Grinkevičius, mokytojai bei įvairių laidų buvę ir esami mokiniai.
„Mūsų gyvenimas yra susitikimų ir išsiskyrimų lydinys. Su kuriais nesusitinkame, su tais ir neišsiskiriame. Tarp tų susitikimų ir išsiskyrimų kartais stabtelime ir atsigręžę pamatome ryškias praeities spalvas. Šiandien toks stabtelėjimas Kriūkų mokykloje“, – jaukaus pasibuvimo su klasiokais, mokytojais linkėjo mokyklos vadovė.
Ir iš tiesų, iš pasipuošusių ir džiugiai nusiteikusių kriūkiečių galėjai nesunkiai suprasti, kad šiame baltame name ne vieną dešimtmetį mokėsi ir savo pėdas kelyje paliko gausus būrys mokinių, kurie tikriausiai čia sugrįžta ne tik sukakčių proga.
„Draugo“ inf.
Julius iš Lukšių:
