Jaunimo užimtumas vasarą išties aktuali problema. Nors nemažai nepilnamečių atostogų metu nori dirbti, bet juos priimti nori ne visi. Be to, pastebima, kad ir darbdaviams trūksta informacijos apie darbo užmokesčio kompensavimo mechanizmus. Kaip paaiškėjo praėjusią savaitę vykusiame jaunimo reikalų tarybos posėdyje, ir pati savivaldybė šiais metais pražiopsojo ir neįšoko į vieną iš siūlomų programų, kuri irgi skatintų priimti jaunus žmones į darbo rinką.
Pasak Užimtumo tarnybos Šakių skyriaus vedėjos Aldonos Stasiulienės, nors jų tikslas užpildyti laisvas darbo vietas, bet, kalbant apie nepilnamečius, darbo rinkos poreikius tenkinti gana sudėtinga, nes riboja ir amžius, ir kvalifikacija. Vedėja pabrėžė, kad tarnyba nuolat seka situaciją, vykdo darbdavių apklausas, net skambina į konkrečias įmones ir klausia apie galimybes vasarą įdarbinti jaunimą, bet pripažino: „Šiuo metu neturiu džiugių naujienų.“
Anot A. Stasiulienės, šiuo metu vasaros laikotarpiui jaunimą numačiusios priimti tik dvi įmonės – UAB „Samsonas“ ir UAB „Gulbelė“. Pirmoje reikia operatorių, sandėlininkų, užsakymų surinkėjų, ketinama įdarbinti jaunuolius nuo 16 iki 18 metų. „Gulbelė“ norėtų įdarbinti vyresnius – jau sulaukusius pilnametystės – padavėjais, pardavėjais-kasininkais.
„Kiti nenumato darbinti. Kalbėjau ir su žemės ūkio įmonėmis, ūkininkais, tai nusivylimas iš pernai metų. Ūkininkai, kurie pernai darbino, šiais metais nusprendė nepriimti. Buvo, kad skambina mama ir sako, kad negauna socialinės išmokos, nutraukim visas sutartis“, – patirtimi dalijosi Užimtumo tarnybos Šakių skyriaus vedėja.
Nežiūrint to, sakė ji, stebėsena bus vykdoma toliau, palaikomas ryšys su įmonėmis. Tačiau ji paminėjo ir tai, kad svarbu ir patiems moksleiviams rodyti iniciatyvą – ateiti ir palikti kontaktus Užimtumo tarnyboje, kad, atsiradus galimybei, būtų galima tarpininkauti, be to, svarbu ir patiems kreiptis į įmones ir darbdavius, kur norėtų dirbti. Ir šiais metais jau buvo pavyzdžių, kad patys moksleiviai kreipiasi ir darbdaviams palieka gana gerą įspūdį. Tačiau tai vienetiniai atvejai. Ankstesnių metų patirtis, kalbėjo A. Stasiulienė, kad moksleiviai sėkmingai įsidarbindavo tose įmonėse, kur dirba tėvai. Pavyzdžiui, UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“.
Visgi, pažymėjo vedėja, nemažai ūkio darbų atliekama ir su paslaugų kvitais, nes ūkininkams taip paprasčiau ir patogiau, be to, tenka pripažinti, jog yra ir nelegalaus darbo.
Akivaizdu ir tai, kad jaunimas, ypač nepilnamečiai, nėra pati patraukliausia darbo jėga, nes atsakomybė didžiulė, reikia apmokyti ir pan. Tačiau yra ir skatinimo mechanizmai, nors, kaip sutiko Šakių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Palukaitienė, tai irgi nelabai pasiteisina, galbūt ir darbdaviams trūksta informacijos.
„Viena iš paskatinimo priemonių – mūsų Smulkaus ir vidutinio verslo fondo paramos priemonė kompensuoti mokinių darbo vasaros metu išlaidas, <...> 50 proc. atlyginimo padengtų fondas. Tai ir yra priemonė, kaip užnorinti darbdavius. Jei pilnametis – 20 proc.“, – jaunimo reikalų posėdžio metu kalbėjo D. Palukaitienė ir iškart pabrėžė, kad į šią paramą negalėtų pretenduoti nė viena iš anksčiau minėtų dviejų įmonių, nes viena yra registruota ne Šakiuose, kita yra stambi įmonė.
Visgi tiek vicemeras Darius Jakavičius, tiek jaunimo reikalų koordinatorė Danutė Jurgutienė svarstė, kad galbūt reikėtų keisti pačio fondo nuostatus ir atverti daugiau galimybių. Jie laikėsi nuomonės, kad įdarbinti jaunimą galėtų ir savivaldybės įmonės.
„Pavyzdžiui, muziejus, seniūnijose kiek reikia prie aplinkos tvarkymo, pašalpas gaunantys irgi žinom, kaip dirba... Kaip tik siūlau kreipti dėmesį į savivaldybės įmones, taip turėtume didesnę vertę“, – mintimis dalijosi vicemeras.
A. Stasiulienė irgi kalbėjo, kad „išties trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, tad tikslas yra siekti, kad jaunimas liktų mūsų rajone, sugrįžtų. Traukti, motyvuoti, skatinti“.
D. Palukaitienė svarstė, ar tikrai verta keisti nuostatus, kad biudžeto pinigai būtų atiduodami biudžetinėms įstaigoms. Be to, tada reikėtų ir daugiau lėšų.
Visgi posėdžio metu paaiškėjo, kad viena priemonė jau pražiopsota. Anot jaunimo reikalų koordinatorės, darbdaviams siūlomas šimtaprocentinis kompensavimas – 60 proc. kompensuoja agentūra ir 40 proc. savivaldybė.
D. Jakavičius nesuprato, kodėl apie tai girdi pirmą kartą.
„Neteisinga, kad jeigu žinot, nesidalinat informacija. Neteisinga nieko nedaryti, nes tada daro kiti“, – teigė jis.
Kol pas mus svarstoma, kas tai turėjo sužiūrėti, kad nebūtų pavėluota į jau nuvažiavusį traukinį, kaimyninės savivaldybės tuo noriai naudojasi, siūlo pasimatuoti profesiją, štai ir Marijampolėje neseniai nušurmuliavo darbdavių ir moksleivių mugė „Vasara kitaip“ – mokiniai turėjo galimybę pabendrauti su darbdaviais, siūlančiais sezonines darbo vietas, supažindinti su mokinių įdarbinimo sąlygomis ar savanorystės galimybėmis.
Aušra iš Valenčių:
