Kad Šakiai tų milijonų verti, skeptiškai nusiteikusį ministrą įtikinėjo rajono meras Juozas Bertašius ir Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė. Užduotis buvo ne iš lengvųjų – ministras iš pradžių nenorėjo patikėti, kad Šakių kultūros centras yra tokios apverktinos būklės, jog jo rekonstrukcijai reikėtų 5 mln. litų. Be to, Š. Birutis pastebėjo, jog paskyrus tokią sumą Šakiams, ministeriją atakuos be nieko likę kitų savivaldybių merai, kuriems pasiaiškinti teks jam, ministrui, o ne J. Bertašiui.

1958 m. statytas Šakių kultūros centras paskutinįkart savivaldybės lėšomis remontuotas prieš dešimt metų, tačiau, pasak Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos A. Kasparevičienės, šiandien jis netenkina žmonių poreikių. „Tai didžiausia salė rajone, neduosiu meluoti – ji visada pilna žmonių. Dabar čia telpa 280 žmonių, o mums reikia sutalpinti iki 500“,- aiškino J. Bertašius.

Meras teigė, kad iš ministerijos renovacijai savivaldybė prašytų 4 milijonų, o milijoną prisidėtų pati. „Jums keturi milijonai: po du per 2015m. ir 2016 m., o mums – vienas“,- skaičiavo J. Bertašius.

Kažkam tarus, kad tai palyginti nedaug, ministras sugriežtėjo. „Niekada nelyginkit. Tai daug. Tai yra labai daug“, – pakartojo Š. Birutis. „Ministre, Krivulė dar daugiau kainuoja. Jūs suprasite, kad mes labai didelį dėmesį skiriame kultūrai, kai pamatysite, kiek mes įdėjome pinigų į savo paveldo objektus – į Griškabūdžio bažnyčią, dvarus ir kitur“,- kalbėjo meras. „Tai va tas mane dar truputį žavi. Na, ir ta Krivulė yra kažkoks argumentas. Aš jums priminsiu: iš 19 milijonų, metams skiriamų visoms savivaldybėms, jūs prašote dviejų. Įsivaizduokite, pavyzdžiui, atvažiuoja Kretinga ir sako: „Mums nulis? O kodėl mums nulis?“ Ir prasideda – dar viena savivaldybė, ir dar viena, ir penkta, ir dešimta, ir visoms turi įrodyti, kodėl šitai vienai – du milijonai. Mes turėsime labai gerai tai paaiškinti. Ir aš turėsiu tai įrodyti, ne jūs – ir Seime, ir visur. Todėl man labai svarbu, kad jūs skiriate dėmesį kultūrai, kad darote tai efektyviai, optimaliai. Kol šituo nesu įsitikinęs, tol nieko tikrai nebus. Ne“,- užtvirtino Š. Birutis.

 

Po trumpo pokalbio mero kabinete delegacija patraukė apžiūrėti Šakių kultūros centrą. „O, parketas ąžuolinis, o čia kaip reikalas“,- pagyrė ministras. „Prieš vienuolika metų atėjęs dirbti aš pradėjau nuo kultūros, nes nebuvo kur jos rasti. Pradėjau čia. Buvo langai, aukšti kaip karvidės, mes juos užmūrijome, pakeitėme kėdžių apmušalus, padarėme apšvietimą, lubas sutvarkėme. Tačiau dabar centras neatitinka poreikių“,-  aiškino meras.

„Nu ką aš galiu pasakyti: nėra taip blogai, kai kur yra blogiau“,- buvo atviras ministras, savo karjeroje pelnęs ne vieną garbės raštą už derybinius sugebėjimus. Tačiau meras nenusileido – kultūros centre nėra ventiliacijos, jis neatitinka priešgaisrinių reikalavimų, vaikų kolektyvas „Šmiki šmaki“ dirba rūsyje, kaip teigė A. Kasparevičienė, „nežmoniškomis sąlygomis“. Be to, čia nėra pagalbinių patalpų, 19 kolektyvų, kaip buvo paaiškinta, čia dirba „minutė į minutę“. „Dar kartais kitur paskirstome darbą, nes neįmanoma“,- teigė Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja. „Dabar ant grindų uždėtas laminatas, nes tos grindys baisios, o juk dar trejus metus reikės gyventi, kol įvyks ta renovacija“,- paaiškino meras.

Naujoje kultūros centro vizijoje – naujas stogas, renginių salėje – amfiteatras su tolygiai aukštėjančiomis grindimis, du šoniniai įėjimai su papildomais kambariais, beveik 400 vietų salė ir dar beveik 100 vietų balkonas. „Viskas čia paskaičiuota, paplanuota“,- teigė kultūros centro direktorius Raimondas Januševičius.

„Baikit, na žiūrėkit, vis tiek aš skaičiuoju taip: į kvadratą reikia pusantro tūkstančio“,- nutraukė įsisiūbavusias šnekas ministras. „Būtų 1430 kvadratų su išplėtimu“,- teigė R. Januševičius. „Na tai paskaičiuokit“,- paliepė ministras. „Ministre, suprantu, kad jei čia turint 5 milijonus, tai čia galima....“- nespėjo baigti R. Januševičius, kai ministras pradėjo dėstyti savo nuogąstavimus: „Palaukite, aš jums pasakysiu, ko aš bijau. Bijau, kad kitais metais nebus didinamos lėšos, o kitais metais reikia pabaigti objektus, kurie yra gavę europines lėšas, kitaip jas reikės grąžinti. Tai paskutiniai metai, o pas mus daug nebaigtų objektų, todėl aš labai normaliai, ne dėl to, kad nenorėčiau, bet bijau, kad su tais dviem milijonais kitais metais bus sunkiai.“

„Na tai pusantro? Na gerai, milijonas“,- nusileido meras. Tačiau ministro baimės neišsisklaidė: „Ko aš dar bijau: kad pradėsim, uždarysim ir čia trejus metus viskas stovės. Todėl reikia galvoti, kaip neuždarius kultūros centro, etapais vykdyti statybas.“ Tačiau meras jį greitai nuramino teigdamas, kad viskas yra apgalvota. „Ministre, šitoje vietoje aš esu baisiai ne durnas. Esu inžinierius statybininkas. Mes kai turėsime pinigų čia nieko negriausime. Padarysim flygelius ir stogą uždėsime“,- pasakojo planus J. Bertašius. „O tai viskas, tvarkoj“,- atsiduso Š. Birutis.

„Šiandien neturėsite galimybės pamatyti kaip renovavome kultūros namus Kudirkos Naumiestyje. Tai yra rojus, bet tą patį išvysite Gelgaudiškyje. O anksčiau ten buvo, nežinau, daržinė, ar kas. Be lubų, be nieko. Neišsigąskite, mūsų bibliotekoje taip pat viskas žiba. Sintautų kaime irgi liuksusiniai kultūros namai, o dabar Šakiai... atsiliko nuo visko. Negalime leisti, kad Zanavykų sostinė liktų su tokia sale“,- kalbėjo meras.

„Čia pasaka“,- šūktelėjo įžengęs į Gelgaudiškio kultūros namus ministras. Panašiais epitetais jis apibūdino ir kitas lankytas vietas – Gelgaudiškio, Kidulių, Zyplių dvarus, Zanavykų muziejų. Gelgaudiškyje ministras susidomėjo filatelijos paroda, dvaruose – kokliais ir sienų tapetais, davė pastabų dėl netinkamo medienos paruošimo interjere, pagyrė Lukšių seniūno Vido Cikanos sūnaus Aldo akmens skulptūrėles.

V. Cikana ministrui pasipasakojo apie neseniai vykusį gaisrą ir dvare vykdomas veiklas. Vaikščiodamas po galerija paverstą kluoną ministras čia įamžino savo pėdą pro stogą įkritusio sniego pusnyje. Greta savąją įspaudė ir V. Cikana, pavadinęs šią instaliaciją „Pokalbis“.

Ekonominį išsilavinimą ir daug patirties versle turintis ministras V. Cikanai patarė po įvairų plenerų likusius daiktus pardavinėti aukcionuose, tai padėtų dvarui gauti papildomų lėšų.

Meras ministro vizitu liko patenkintas: „Mes ministrui viską parodėme ir jis, manau, mus gerai suprato.“