Praėjęs penktadienis – neeilinė diena Girėnuose, buvusiose Zanavykų muziejaus patalpose, gausiai susirinkusiems rajono vadovams, socialiniams darbuotojams, šakiečiams ir jų svečiams.  Čia vyko į naujas patalpas persikėlusio Šakių socialinių paslaugų centro įkurtuvės.

 

 

Socialinių paslaugų centro darbuotojai, kurį laiką glaudęsi dviejuose ankštuose buvusios Šakių viešosios bibliotekos kabinetuose, po Zanavykų muziejaus perkraustymo į Zyplių dvaro vežiminę buvo pakviesti užimti naujai suremontuotą pastatą Girėnuose. Rajono savivaldybės merui Juozui Bertašiui ir Socialinių paslaugų centro direktorei Vilmai Bielskienei perkirpus simbolinę atidarymo juostelę, Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Antanas Vytautas Matusevičius pašventino naujas  Centro patalpas, prašydamas šiems namams Dievo palaiminimo.

Apžiūrėję neseniai suremontuotus ir dar vis dažais kvepiančius Socialinių paslaugų centro kabinetus, visi susirinkusieji  oficialią atidarymo ceremoniją tęsė tame pačiame kieme įsikūrusių Girėnų bendruomenės centro namų salėje. Su įkurtuvėmis Centro darbuotojus sveikino ir dovanų nepamiršo Seimo narys Mindaugas Bastys,  rajono savivaldybės meras ir jo pavaduotojas Edgaras Pilypaitis, administracijos direktorius Evaldas Sniečkus, Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė, gausus rajono seniūnų būrys, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narė Genutė Gudaitienė, Pagėgių ir Prienų socialinių paslaugų centro direktorės Nijolė Kovaliova bei Aurelija Urbonienė.

Dėkodamas už kvietimą į Socialinių paslaugų centro įkurtuvių šventę, klebonas pabrėžė, kad visi mes esame viena šeima ir turime tarnauti vieni kitiems. Kaip pavyzdį socialiniams darbuotojams pateikdamas Motinos Teresės pašaukimą, jis priminė jos pamokymus savo vienuolyno seserims: „Kaip kunigas, aukodamas Šv. Mišias ir liesdamas Švenčiausiąjį Sakramentą, paliečia Jėzų Kristų, taip ir jūs, gatvėje liesdamos mirštančius niekam nereikalingus benamius, paliečiate tą patį Jėzų. Norėčiau, kad šito savo nelengvame darbe nepamirštų nė vienas socialinis darbuotojas. Dieve, duok mums meilės, mokyk šito meno, leisk matyti Tave kiekviename žmoguje ir padėk mums su meile vienas kitam tarnauti.“

Kalbėdamas apie jautriausią visuomenės dalį, kuriai reikia visų mūsų paramos, E. Pilypaitis palinkėjo socialiniams darbuotojams (jų šiuo metu Centre dirba net 70) ir jų vadovei didžiulės stiprybės ir susivokimo toje misijoje, kuri nėra paprastas darbas, nes ligos prislėgti žmonės dažnai būna irzlūs ir pikti. Pasak jo, socialiniai darbuotojai, kaip niekas kitas, išpildo Evangelijos priesaką „vieni kitų naštas nešioti“, tačiau, dalindami kitiems savo šilumą ir jautrumą, jie turėtų nepristigti jų sau ir savo artimiesiems... „Tada, kai šalia mūsų nėra žemės drebėjimų, potvynių ar kitokių gamtinių kataklizmų, mes pradedame „valgyti“ vieni kitus. Tad geriau to nedarykime, gyvenkime meilėje ir tarpusavio supratime“, - siūlė  mero pavaduotojas.

Įkurtuvių šventės metu ne veltui buvo prisiminta ir pamokanti dviejų angelų istorija. Vienas iš jų ramiai sau sėdėjo ant debesėlio, o kitas be perstojo skraidė iš Žemės į Dangų. „Kodėl tu nesustodamas  pirmyn atgal lakstai?“ – paklausė ant debesėlio sėdintis angelas.  „Nešioju žmonių prašymus „Padėk, Dieve“, - atsakė šis. – O kodėl tu nieko neveiki?“ Angelas nusijuokė ir tarė: „O aš nešioju padėkas „Dėkoju, Dieve“. Tad nepamirškime ne tik vieni kitiems padėti, bet ir padėkoti net už pačias mažiausias paslaugas.