baneris leidinys

bakaityte
Visos kelionės metu šakietė Deimantė Bakaitytė nenusiėmė nuo veido apsauginės kaukės, kad būtų kuo mažesnis kontaktas, nevalgė, ir negėrė – jai rūpėjo apsaugoti save, savo šeimą ir saugiai grįžti namo. Asmeninio archyvo nuotr.

Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Pasaulį drebinantis koronavirusas kelia vis didesnį pavojų, daugėja užsikrėtusiųjų ir aukų skaičius. Tiesa, Lietuvoje šiuo metu nei įtariamų, nei patvirtintų naujojo viruso infekcijos atvejų nenustatyta, tačiau nuolat primenama nepamiršti prevencinių priemonių ir susilaikyti nuo kelionių į Kiniją. O ką daryti tiems, kurie apie koronavirusą sužinojo tik atvykę į šią šalį. Taip atsitiko šakietei Deimantei Bakaitytei.
 
Mūsų kraštietę koronavirusas užklupo Šanchajuje, kai ši per draugų draugus ten išvyko pusiau savanoriauti, pusiau dirbti – prižiūrėti trejų ir penkerių metų berniukų ir mokyti juos anglų kalbos.

„Į Kiniją aš nuvykau sausio 19 d., o po keturių dienų Sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje atsirado pranešimas, kad nerekomenduojama čia vykti. Išeitų, labai nelaiku atsidūriau Šanchajuje“, – atviravo šakietė, prisiminusi išvykimo į Kiniją pradžią.

Sausio 22 d. buvo pranešta, kad virusas labai sparčiai plinta po visą Kiniją, o apsikrėtęs žmogus net dvi savaites gali nejusti jokių jo simptomų. Koronaviruso proveržis sutapo su kinų Naujųjų metų šventėmis, kai milijonai kinų keliauja, lanko giminaičius, tuo metu vaikams visą mėnesį nereikia eiti į mokyklą.

Deimantė prisiminė, kad šeima, kurioje ji gyveno, reagavo ramiai, nes 2002 m. buvo išgyvenusi ir SARS viruso, kuris į lietuvių kalbą verčiamas kaip sunkus ūminis kvėpavimo takų sindromas, protrūkį. Tad jie be panikos paaiškino, kad reikės saugotis ligos – neišeiti iš namų, nekontaktuoti su žmonėmis. Net užsisakę maisto į namus, prašydavo, kad jį paliktų prie durų.

„Buvo kalbama, kad viruso suvaldymas buvo uždelstas. Gydytojas, kuris paskelbė apie šio viruso grėsmę ir galimybes užsikrėsti nuo žmogaus, buvo pasodintas į kalėjimą ir tas pirmas dvi savaites, kai buvo pats svarbiausias momentas ir realiai reikėjo saugoti žmones, apie jį nebuvo pranešta. Jei tuo metu gyventojai būtų informuoti, būtų daug mažesnis šio viruso mastas“, – pasakojo D. Bakaitytė, teigdama, kad gyvendama šeimoje jokios baimės užsikrėsti nebejautė, todėl ir nusprendė pasilikti, kol praeis grėsmė.

Iš pradžių šakietę stebino ištuštėjusios miesto, kuriame gyvena daugiau nei 24 mln. žmonių, gatvės, tačiau per keletą savaičių prie šio vaizdo priprato. Jos teigimu, maždaug po mėnesio žmonės pradėjo grįžti į darbus, tačiau visoje Kinijoje vis dar laikomasi griežtų saugumo priemonių – negalima vykti į teritoriją, kurioje negyveni ar nedirbi, visur pareigūnai tikrina temperatūrą, be leidimo negalima išvykti iš vieno miesto į kitą, vaikams į mokyklas ir darželius dar neleista eiti.

Sprendimą pasilikti ir išlaukti, kol baigsis viruso protrūkis, mūsų kraštietei visgi teko pakeisti, nes, negerėjant situacijai, aviakompanijos pradėjo stabdyti skrydžius į Kiniją.

„Supratau, kad jei lauksiu, galiu iš viso negrįžti“, – atviravo Deimantė, pridūrusi, kad nesulaukė atsakymo ir iš policijos, kuri turėjo pratęsti jos vienkartinę vizą dar trisdešimčiai dienų, todėl delsti buvo pavojinga.

Pasak jos, milžiniškame Šanchajaus oro uoste, kur knibždėte knibždėdavo minios, žmonių buvo labai mažai, nes iš 46 skrydžių buvo palikti tik šeši. Visi žmonės saugojosi ir dėvėjo specialias kaukes, primenančias respiratorius.

„Kadangi norėjau apsaugoti save ir savo šeimą, viso skrydžio metu nenusiėmiau kaukės – nevalgiau ir negėriau vandens, saugojausi, kad būtų kuo mažesnis kontaktas su aplinka“, – prisiminė mūsų kraštietė, neslėpusi, kad ir kokia buvo didelė baimė, kitos išeities nebuvo, tik vykti namo.

Laukė ilga ir nerimo kupina kelionė. Vien skrydžiai užtruko 12 valandų. Šakietė pasakojo, kad tėvai labai jaudinosi, jog ji neliktų kur nors pakeliui patikrinimų metu, nes neatitikus sveikatos normų, galėjo būti sulaikyta. Beveik taip ir atsitiko Maskvoje, kai reikėjo persėsti į kitą lėktuvą. Netoli šakietės sėdėjo moteris, kuriai patikros metu prietaisai parodė pakilusią temperatūrą, todėl dalis lėktuvo keleivių buvo išleisti, o kiti palikti sėdėti. Tarp jų ir D. Bakaitytė, kuri prisipažino, kad labiausiai tada baugino nežinia, kas laukia toliau. Tačiau netrukus likusieji keleiviai buvo paleisti (sulaikyta tik karščiavusi moteris), tad mergina sėkmingai tęsė skrydį ir šiandien jau yra saugi savo namuose su savo šeima.

O kas toliau? Šakietė sutiko atskleisti savo planus – rudenį ketina dalyvauti stojimuose į aukštąsias mokyklas. Jos svajonė – studijuoti tarptautinį verslą Vilniaus universitete.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos