Kaip išvengti pelėsių plitimo, kaip juos naikinti? Apie tai pasakoja Marijampolės visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Aušra Skripkaitienė.

Pasak A. Skripkaitienės, pelėsiai yra grybai, kurie auga siūlais, gijomis, sudarydami grybieną ir augindami mažytes sporas – juodos, pilkos, žalsvos spalvos. Todėl pelėsis matomas akimi. Priežasčių, kodėl pelėsiai ima augti ir plisti namuose, daug. Tai padidėjusi drėgmės kondensacija (normaliai eksploatuojant patalpas, jas vėdinant kondensacijos neturi būti), nepakankamas šildymas, susidaręs šalčio tiltas. Specialistė akcentuoja vėdinimo svarbą - kasdien vėdinant namus (sudarant skersvėjį) pelėsiams daugintis yra sunkiau. Ji pataria namus vėdinti keletą kartų per dieną, ypač virtuvę (jei gaminate maistą – dar dažniau). Kad nepelytų vonios sienos ir lubos, nakčiai reikėtų palikti praviras vonios duris, kad išsisklaidytų garai ir šiluma. Pelėsiams palanki tamsesnė aplinka, todėl rekomenduojama patalpose, kur nėra langų, laikyti įjungus nors ir silpną šviesą. Yra daug pelėsių plitimo priežasčių, susijusių su pastato išore - jas gali pašalinti specialistai.  

Kai kas skundžiasi, kad namuose po renovacijos, juos apšiltinus, pakeitus langus, įsiveisė pelėsis, nors anksčiau, kai buvo šalta ir visur „kiaurai vėjai eidavo“, pelėsių nebuvo. Tad kaip yra šiais atvejais? A. Skripkaitienė aiškino, kad pastato renovacija nėra paprastas dalykas – net apšildžius jį, pakeitus stogą ir langus, namas turi „kvėpuoti“. Specialistai turėtų patarti, o gyventojai suprasti, kad statinių konstrukcijos leidžia taupyti energiją, tačiau dėl to sumažėja natūralaus vėdinimo galimybės. „Rekomenduočiau pasitarti su specialistais dėl natūralaus vėdinimo sistemų įrengimo. Nesant galimybės tai padaryti, būtina įrengti mechaninio vėdinimo sistemas. Dabar daug kalbama apie pastatų renovaciją, ypač daugiabučių. Aptarkite su kaimynais vėdinimo įrengimo klausimą – vien dėl to, kad vėliau, gyvendami gražiame, atnaujintame name, neturėtumėte problemų dėl pelėsių“, - tikino Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja.

Pelėsiams labai palanki yra drėgmė. Gal yra priemonių, mažinančių drėgmę namuose? Pasak A. Skripkaitienės, drėgmės daugiau susikaupia tuose namuose, kur daug laistomų gėlių, kur daug skalbiama, džiovinama, gaminamas maistas. Čia drėgmės surinktuvas (arba oro sausintuvas) būtų vienas iš prevencijos būdų. Taip pat būtina pakankama šiluma, dulkių valymas (nes namų dulkėse vystosi parazitinių rūšių pelėsiai). Parduotuvėse gausu preparatų, kurie naikina pelėsį, tačiau čia patariama būti atidiems ir laikytis naudojimosi instrukcijos. Visgi didelių pelėsių vietų naikinimą ir prevenciją rekomenduojama patikėti specialistams.

Apie tai, kad pelėsis ypač pavojingas sveikatai, kalbėta ne kartą. Pasak Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos, mokslinėje literatūroje vis dažniau skelbiama apie naujus toksiškų metabolitų gamintojus, išskiriamos naujos pelėsių gaminamos medžiagos, diagnozuojami nauji žmonių ir gyvūnų sveikatos sutrikimai, kuriuos lemia dažnai net nedideliais kiekiais su oru ir maistu į organizmą patekusios pelėsių gaminamos nuodingos medžiagos (mikotoksinai), o jų ilgesnis poveikis sukelia įvairias, pradinėje stadijoje sunkiai diagnozuojamas ligas. Pelėsiai gali tapti alergijos, bronchinės astmos kvėpavimo takų uždegimo ar kitų sunkių ligų viena iš priežasčių. Trumpalaikis poveikis sveikatai pasireiškia galvos skausmu, nerviniu dirglumu, nuovargiu, akių ašarojimu ir kt. Labiausiai pelėsiams jautrūs kūdikiai, maži vaikai, nėščios moterys ir žmonės su nusilpusiu imunitetu.

A. Skripkaitienė informavo, kad jei žmonės nori, kad būtų atlikti tyrimai dėl gyvenamosios aplinkos oro taršos mikroskopiniais grybais, gali kreiptis į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (tel. 8 5 2709229). Dėl kitų patalpų taršos mikroskopiniais grybais ir grybų jautrumo dezinfekcinėms medžiagoms galima kreiptis į Botanikos institutą (tel. 8 5 27 96 640).

 „Draugo“ inf.