Nuo spalio mėn. Šakių r. pradėjo veikti neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) programos, kurias vykdo Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos skautija, sporto klubas „Audra“, Šakių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, iniciatyvaus jaunimo klubas „Mes“, Gelgaudiškio ir Šakių kultūros centrai, Lekėčių keramikos centras bei Zanavykų muziejus.

 

 

 

Gelgaudiškio kultūros centre nuo pirmųjų spalio dienų vaikai mokomi pagal neformaliojo vaikų švietimo programą „Istoriniai, pasaulio tautų šokiai“. Programoje dalyvauja 34 vaikai iš Gelgaudiškio ir jo apylinkių. Jie suskirstyti į dvi grupes – pradedančiųjų ir pažengusiųjų. Vaikų amžius – nuo 10 iki 16 m. (pirmoji – 10–13 metų, antroji – 14–16 metų). Tiesa, šokti mokosi daugiau mergaičių – 24.

Gelgaudiškio kultūros centro direktorės Dianos Šležienės pasiteiravus, kaip sugalvojo dalyvauti neformaliojo vaikų švietimo programoje, direktorė teigė, jog visas kultūros centro kolektyvas labai džiaugiasi, kad pradėjo veikti NVŠ, nes taip galima įtraukti Gelgaudiškio vaikus į įvairias veiklas po pamokų.

„Kol kas pasirinkome tik šokių mokymus, nes Gelgaudiškio kultūros centre turime puikiai dirbančią choreografę ir patyrusią pedagogę Editą Balčiūnienę. Ir, tiesą pasakius, iš pradžių nesitikėjome tokio tėvelių ir vaikų bei paauglių susidomėjimo šokiais – šiandien dirbame su 34 vaikais. Norinčių buvo daugiau, tačiau priėmėme tiek, kiek realiai galime mokyti. Noriu pabrėžti, kad NVŠ programoje dalyvaujantys vaikai yra naujai suburti, tai nėra anksčiau suburto šokių kolektyvo „Liocukas“ nariai“, – pastebėjo D. Šležienė.

Dalykai, kuriems kartais pritrūksta laiko

Gelgaudiškio kultūros centro direktorė minėjo, kad svarstant, kokią NVŠ programą pasirinkti, buvo planuojama imtis 2–3 veiklų, tačiau galų gale buvo nutarta imtis to, kas galėtų būti naudingiausia vaikams, kuo būtų galima juos sudominti ir pritraukti – t.y. mokyti šokti.

„Geriau padaryti vieną darbą gerai, o ne griebtis kelių iš karto ir daryti paviršutiniškai. Be to, į šokių mokymą vadovė E.Balčiūnienė žiūri plačiai – ji ne tik moko vaikus šokio žingsnelių, bet supažindina su šokių kostiumais, vieno ar kito šokio istorija, ketina su vaikais vykti į Vilnių ar Kauną stebėti profesionalaus šokio spektaklį“, – mintimis dalijosi direktorė.

Gelgaudiškyje šokių mokymai buvo pasirinkti ir todėl, kad tai kompleksinis vaiko ugdymas – kūno lavinimas, sveikatos gerinimas, ugdomas gebėjimas bendrauti, būti komandos nariu. Tai dalykai, kuriems bendrojo lavinimo mokyklose kartais pritrūksta laiko.

E. Balčiūnienės pasiteiravus, ką vaikai su mokytoja jau spėjo nuveikti, ko išmoko, šokių mokytoja teigė, kad pradedančioji grupė šiuo metu intensyviai mokosi lietuvių liaudies šokių, jau išmoko „Grečenikę“. Netrukus pradės mokytis suvalkietiškų šokių „Marceliukė“ ir „Pipiras“, taip pat latvių šokį „Kiaulė grikiuos“ (dar žinomą pavadinimu „Visi saka“), nuotaikingą škotišką polkutę. Pažengusiųjų grupė jau išmoko bohemijos polką, tobulins polonezą, jiems bus surengta pažintinė paskaita apie šokių kostiumo istoriją, parodant įvairių tautų aprangos ypatumus.

„Jaunuosius šokėjus jau supažindinau su suvalkietišku tautiniu kostiumu, vėliau pereisime prie kitų Lietuvos regionų kostiumų ypatumų, taip pat mokysimės jų šokių. Matome, kad mūsų pasirinkimas buvo geras, tad kitais metais plėsime NVŠ veiklą, juolab, kad Gelgaudiškyje reikia ugdyti jaunąją muzikantų kartą“, – pasakoja šokių vadovė.

Nėra prietaiso, kuris pamatuotų švietėjų indėlį

D. Šležienės pasiteiravus, ar neformalusis švietimas pateisino jų, kaip švietimo teikėjų, lūkesčius ir ar verta tuo užsiimti, direktorė atsakė, jog apie lūkesčius kalbėti gal kiek anksti.

„Švietimo rezultatus pamatuoti sunku – kol kas nėra sukurto prietaiso, kuris pamatuotų švietėjų indėlį į kiekvieną žmogų. O švietimu užsiimti tikrai verta, nes mokyti, ugdyti išsilavinusį, kultūringą žmogų yra kilnus darbas. Ir, kaip sako vadovė E.Balčiūnienė, atėjo visas būrys nemokančių šokti, beveik pusė jų apskritai niekada nešokę, o praėjus geram mėnesiui jau šokame“, – kalbėjo direktorė.

Tradicijas ir papročius prisiminus

Zanavykų muziejaus kolektyvas taip pat vykdo neformaliojo vaikų švietimo programą Šakių „Varpo“ mokyklos ir Lukšių Vinco Grybo gimnazijos moksleiviams – „Tradicijų ir papročių skrynią pravėrus“. Vaikai šios programos metu jau susipažino su Zanavykų muziejumi, jo veikla. Sužinojo, į kokius etnografinius regionus suskirstyta visa Lietuva ir kokiam regionui priskiriama mūsų gyvenama teritorija.

Moksleiviai jau susipažino su zanavykų buitimi ir seniau naudotais prietaisais bei įrankiais, kurių šiais laikais jau niekas nenaudoja. Kai kuriuos jų išbandė praktiškai. Artėjant Vėlinėms vaikai pasigamino rankų darbo žvakelę iš vaškuolės, ją parsinešė namo.

Neformaliojo vaikų švietimo programos metu numatoma dar daug edukacinių veiklų moksleiviams, kurių metu jie susipažins su zanavykų tautiniu kostiumu, tarme, iš polimerinio molio gamins tulpės – būdingiausio zanavykams simbolio – formos seges. Artėjant gražiausioms metų šventėms – šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams – vaikai aptars šių švenčių svarbą, papročius, dekoruos svajonių angelo figūrėles.