Švietimo įstatymo pataisos rajone pasėtų sumaištį

svietimas
Nuotr. Daugelis rajono mokyklų vadovų vadovauja daugiau nei dešimt, dvidešimt ir net trisdešimt metų.


Agnė NAUMAVIČIŪTĖ

Išgirdus apie Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės Seimui teikiamas Švietimo įstatymo pataisas, ko gero, daugelis rajono švietimo įstaigų vadovų liko šokiruoti. Mat, įsigaliojus pataisoms, naujų vadovų tektų ieškoti visoms rajono mokykloms.

Planuojami pakeitimai

Jeigu Seimas patvirtins siūlomas pataisas, Lietuvos švietimo sistemoje įsigalios trys svarbūs pokyčiai. Pirma, direktoriams būtų įvestos penkerių metų kadencijos. Mokyklos vadovas tai pačiai įstaigai negalėtų vadovauti ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės.

Antra naujovė – griežtesnis mokyklų vadovų veiklos kasmetinis vertinimas. Jeigu dvejus metus iš eilės vadovo veikla būtų įvertinta neigiamai, jis būtų atleidžiamas iš pareigų. Vertinimą atliktų Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) įgaliota institucija.
Trečias svarbus pokytis – mokyklų vadovų atrankos depolitizavimas. Šiuo metu mokyklų vadovus tvirtina įstaigos steigėjas – savivaldybė arba ŠMM.

Prezidentė siūlo, kad vadovus atrinktų depolitizuota komisija, į kurią būtų įtraukti tėvai ir socialiniai partneriai. Politikai, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, savivaldybių tarybų nariai komisijose dalyvauti negalėtų. Numatyta, kad įstatymo pataisos įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 d. Jeigu Seimas patvirtintų pataisas, švietimo įstaigų vadovams, kurie dirba trumpiau nei dešimt metų, nuo įstatymo patvirtinimo pradėtų skaičiuotis pirmoji kadencija.

Tose įstaigose, kur vadovas dirba ilgiau nei dešimt metų, praėjus vieneriems metams po pataisų įsigaliojimo, turėtų būti skelbiamas viešas konkursas vadovo pareigoms užimti. Prieš tai toje įstaigoje vadovo pareigas ėjęs asmuo taip pat galėtų dalyvauti konkurse.

Vadovauja kur kas ilgiau

Jeigu nutiktų taip, kad būtų priimtos šios įstatymo pataisos, rajono mokykloms vadovaujantiems direktoriams būtų striuka. Dauguma jų viršija ne tik dešimties, bet ir dvidešimties, net trisdešimties metų darbo stažą.

Ilgiausiai švietimo įstaigai, konkrečiai – Lukšių Vinco Grybo gimnazijai, vadovauja direktorė Nijolė Šapolienė – eina 34-ti vadovavimo metai. Darbo stažu nuo jos ne ką atsilieka ir Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorius Romas Eikevičius – eina 33-ti metai. Romas Dumbliauskas Gelgaudiškio pagrindinei mokyklai vadovauja 32-us metus. Po 31-us vadovaujamo darbo patirties metus toje pačioje švietimo įstaigoje sukaupę Slavikų pagrindinės mokyklos direktorius Juozas Rakickas bei Žvirgždaičių progimnazijos vadovas Gintautas Pranskaitis. Mokyklas bei jų direktorių pavardes būtų galima vardyti ir vardyti – visų jų darbo stažas viršija dešimties metų ribą.

Nesuvokiami dalykai

Rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas šias pataisas laiko „nesąmonių rinkiniu“. Vedėjas teigė nesuprantąs, ko jomis siekiama.

„Aš įsivaizduoju, kad švietimo siekis – tvirtos, geros mokinių žinios, geras išsiauklėjimas, padaryti taip, kad vaikai taptų gerais, dorais žmonėmis. Duok Dieve, kad šis žingsnis ir pataisos vestų prie to. Tačiau kur po to dešimt metų mokyklai vadovavusiam žmogui eiti? Iš jų juk pamokos atimtos, jie praradę savo, kaip mokytojų, kvalifikaciją. Tai jiems būtų vienas vienintelis kelias – bandyti laimę tapti kitos mokyklos vadovu. Aš nemanau, kad mes tokiais būdais ką nors pasiektume“, – kalbėjo E. Pauliukėnas.

Kaip jau buvo minėta, jei būtų priimtos minėtosios pataisos, visų rajono mokyklų vadovams tektų ieškotis kito darbo arba dalyvauti konkurse ir mėginti užimti tą pačią poziciją.

„Žinoma, nepakeičiamų nėra, gal ir kiti vadovai atsirastų. Bet ar šitaip galima elgtis? Ne šiuo keliu reikėtų eiti norint kažką pakeisti. Jeigu Vilniuje ar kažkur kitur buvo incidentas, mokiniai protestavo ar kažkas dar ne taip, tai ar visur taip vyksta? Kur taip yra, tai ten ir reikia ieškoti priežasčių problemoms spręsti“, – atvirai kalbėjo vedėjas.

Direktorių nuomonė

Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė teigė, jog į planuojamus pakeitimus reaguoja ramiai. Anot jos, koks bus priimtas sprendimas, su tokiu, savaime suprantama, reikės ir sutikti.

„Galėtum pasakyti savo nuomonę, jei žinotum, kaip bus ir kaip turėtų būti. Aš tai įsivaizduoju lygiai taip pat, kaip renkantis kokį nors kitą kelią – jei žinotum, kad jis tikrai geras, tai ir pasirinktum. Kas yra teisinga? Tas, kuris sako savo nuomonę, tas tuo metu ir yra teisus, bet... Vis tik čia negalime pritaikyti vieno modelio, puikiai žinome, kaip viskas veikia. Lygiai taip pat kaip ir organizmas: vieniems tinka vieni vaistai, kitiems ne“, – mintimis dalijosi pašnekovė.

Anot N. Šapolienės, rengiant siūlomas pataisas tikriausiai remtasi pastarojo laikotarpio įvykiais, nuskambėjusiais visoje respublikoje, ir padaryta išvada, kad taip yra visoje Lietuvoje.

„Bet ar tikrai taip? – retoriškai klausia direktorė ir priduria: – Neturiu teisės sakyti, ar bus gerai, ar blogai, nes tikrai nežinau, kaip būtų priėmus tokias pataisas. Vargu ar vieno vaisto gali pakakti visiems, ar gali jis visiems tikti?..“

Kiek kitokią nuomonę šiuo klausimu turi Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorius. Jis teigia, kad priimti tokias pataisas būtų neteisinga.

„Priėmus pataisas kiltų sąmyšis ir chaosas. Mūsų kaimiškajame rajone toks sprendimas būtų visiškai nepateisinamas. Įsivaizduokim, mokykloje direktorius dirba 10 m. ir staiga jam reikia išeiti vadovauti į kitą mokyklą. Naujas kolektyvas, nepažįstami žmonės... Galų gale direktorius per tuos dešimt metų yra suformavęs komandą, pažįsta visus mokytojus, žino jų galimybes. O atėjusiam naujam direktoriui prireiktų keleto metų priprasti ir pažinti žmones“, – kalbėjo R. Eikevičius.

Gimnazijos direktorius atvirai pasakė: jeigu įsigaliotų siūlomos pataisos, jis nedalyvautų jokiame konkurse ir kitai mokyklai vadovauti nepretenduotų.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar planuojate dalyvauti Prezidento rinkimuose?

klausimelis 05 10Diana iš Panovių:

Būtinai. Visada stengiuosi balsuoti rinkimų dieną, o ne iš anksto. Kai buvo maži vaikai, vesdavomės kartu, kad ugdytume patriotiškumą ir parodytume pavyzdį, jog balsuoti yra privaloma. Dėl kandidato esu apsisprendusi, tačiau, manau, kad antro turo reikės. Kiek sunkiau su referendumu – turėtų balsuoti 51 proc., kad jis būtų laikomas įvykusiu. 

klausimelis 05 10 2

Rimantas iš Plokščių:

Jau balsavau. Reikia balsuoti. Čia yra kiekvieno pareiga. Balsavimas turėtų būti privalomas. Tada nereikėtų verkti, kad ne tą kandidatą išrinko. Kadangi sekmadienį išvažiuosiu, ėjau balsuoti iš anksto. Apsispręsti sunku nebuvo. Rinktis tikrai yra iš ko, pretendentų turim daugiau nei Amerikoje. Vieni galvoja, ką daro, kiti – šiaip ateina, dėl vaizdo.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.