Sima KAZARIAN Per rajono mokyklas prasisukusi reforma paliko daug nuoskaudų, bet tai toli gražu ne pabaiga. Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė teigia, kad mokykloms šie metai bus sunkūs.
Nuotr. Mokyklų biudžete atsiras 560 tūkstančių litų skylė, pertvarka tebevyksta, taigi laukia nelengvi metai tiek finansine, tiek emocine prasmėmis.
Nepaisant to, kad reforma gerokai paplonino biudžetą, naujas ministro įsakymas iš rajono mokyklų piniginės ištrauks dar 560 tūkstančių litų.
Mokinių skaičius ir toliau drastiškai mažėja, mokytojų reikia vis mažiau; pats gyvenimas diktuoja reformos būtinumą ir tenka su tuo susitaikyti, sako valdantieji. Kiti nekantrauja sužinoti, kiek pavyko sutaupyti reformos dėka.
Laukia sunkūs metai
Pasak Švietimo skyriaus, rajono mokyklų laukia tikrai nelengvi metai. Jose sumažėjo 300 mokinių, tai yra 560 tūkstančių litų krepšelio lėšų. Anksčiau šie pinigai likdavo rajone, juos buvo galima paskirstyti mokykloms, tačiau neseniai gautas ministro įsakymas, pagal kurį lėšos turi būti gražinamos į ministeriją.
Nors švietimo tinklo pertvarka biudžete ir taip paliko lopą ant lopo, mokyklos neteks ir šių svarbių pinigų.
Reforma kainuoja
Ne vienas, žinodamas, kokios didelės sumos buvo išleistos, mano, kad pertvarka daugiau kainavo, nei atnešė naudos. O ką sako tie, kuriems visas biudžetas kaip ant delno?
Reforma vis tiek apsimoka, mano Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Vyda Pranckevičienė, kadangi pustuščių mokyklų išlaikymas kerta per biudžetą labiau, nei jis pajėgus atlaikyti.
Meras Juozas Bertašius pastebi, kad reformos visada atsieina nepigiai. „Klausti, ar sutaupėme pinigų reformos dėka negalima, nes pertvarkos metais sutaupyti yra neįmanoma. Kiekviena vykdoma reforma reikalauja finansinių išlaidų. Reformos finansinė nauda išaiškės, kai pertvarka bus įgyvendinta“,- kalbėjo rajono meras.
Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė teigia dabar dar negalinti tiksliai atsakyti, kiek mūsų rajonui kainavo reforma. Be to, pati reforma dar nesibaigė – kitais metais taip pat bus sumokėta nemažai pinigų išeitinėms kompensacijoms, kai vidurinės mokyklos virs pagrindinėmis. „Mokinių mažėja, o mokytojų nelabai. Tenka galvoti, ką rinktis – ar mažesnį valandų skaičių, ar kitą darbą. Situacija yra sudėtinga, nes už skaičių visada stovi gyvas žmogus, apie kurį reikia pagalvoti“,- teigė E. Grigaitienė.
Mokytojų atleista nebuvo
Žinant, kad teks uždaryti „Aukuro“ mokyklą, buvo dedamos pastangos, kad šios mokyklos bendruomenė kuo mažiau nukentėtų. Kaip aiškina Švietimo ir sporto skyriaus specialistas Gintaras Demenius, reorganizacija įstatymiškai nesuteikia pagrindo nutraukti darbo santykius.
Švietimo ir sporto skyriaus duomenimis, mokytojų atleista nebuvo. Du pedagogai išėjo savo noru, visi kiti buvo įdarbinti „Varpo“ vidurinėje mokykloje arba „Žiburio“, Lukšių ar Griškabūdžio gimnazijose. Aptarnaujantis personalas taip pat išėjo iš darbo šalių susitarimu.
Tai, kokie mokytojai kur dirbs, buvo susitarta tarp Švietimo ir sporto skyriaus ir pačių mokyklų vadovų.
Ne visi išėjo gražiai?
Mokyklos biudžetas, ją uždarius, turi patekti atsakomybėn tų mokyklų, į kurias pereina buvusios mokyklos bendruomenė – mokytojai, mokiniai. „Taip turėjo būti, bet ar taip įvyko – kitas klausimas...“ – teigė J. Bertašius.
„Aukuro“ mokykla pasilepino didokomis išeitinėmis kompensacijomis bei nustatė nemažus atlygius, dėl to buvo tiesiog užprogramuotas lėšų trūkumas. Mokiniai ir mokytojai nuėję į kitas mokyklas atsinešė nepakankamai finansinių išteklių.
Išeitinių kompensacijų išmokėjimas priklauso nuo kelių Darbo kodekso straipsnių. Kokį straipsnį taikė, nuo to ir priklausė, kokia tvarka buvo mokėtos išeitinės kompensacijos.
Kalbant apie pinigus, reformos metu kiekviena mokykla parodė savo veidą. Ir ne visų grimasos buvo gražios.
Virginijus iš Branduoliškių:
