Rugpjūčio 28 dieną savivaldybės salėje įvykusiame rajono švietimo įstaigų vadovų pasitarime skambėjo ne tik sveikinimai. Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros direktorius Gražvydas Kazakevičius išsamiai pristatė rajono mokyklų išorinio vertinimo rezultatus. Mero pavaduotoja Rima Rauktienė trumpai užsiminė apie Švietimo ir mokslo ministerijos surengtą konferenciją „Švietimo strategija 2013 – 2020 metais. Nuo ko pradėti?“.

 

Pirmajame rajono švietimo įstaigų vadovų pasitarime skambėjo ne tik sveikinimai, bet ir nerimo žodžiai bei naujovių laukimas. Švietimo ir mokslo ministerijos surengtoje konferencijoje, kurioje kartu su R.Rauktiene dalyvavo ir Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Vyda Pranckevičienė, švietimiečiams buvo pristatyta nauja 2013 – 2020 metų švietimo strategija, aptarti Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimai bei naujos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės, kurias Vyriausybė patvirtino rugpjūčio 29 dieną.

Daugiau nei prieš dešimtmetį socialdemokratų pradėta mokyklų tinklo pertvarka vyko sunkiai ir turėtų pasibaigti 2015 metais, kaip tai numato galiojantis Švietimo įstatymas. Didžioji dalis savivaldybių jau užbaigė tinklo pertvarką arba jau yra priėmusios sprendimus dėl mokyklų tipų skirtingose vietovėse. Daugelyje kaimiškų savivaldybių mokyklose jau  nebeformuojamos nei 11, nei 12 klasės. Todėl Vyriausybės patvirtinti pakeitimai, tokie kaip sumažinti reikalavimus iki vienos 11 klasės, gali vėl įžiebti naujas diskusijas dėl seniai sutartų klausimų.

Pirmą kartą po krizės švietimui skirtos lėšos nebus mažinamos. Dalis jo lėšų iškeliaus mokyklose dirbantiems psichologams, mat Švietimo ir mokslo ministerija numatė penktadaliu padidinti finansavimą psichologinėms - pedagoginėms ugdymo įstaigų tarnyboms. Vyriausybės patvirtintuose dokumentuose įteisintos nuostatos padės išlikti mažoms kaimo mokyklėlėms, daugiau vidurinių mokyklų galės pretenduoti tapti gimnazijomis, taip pat padės spręsti klasių komplektų finansavimo, pedagogų kaitos problemas, užtikrins skaidresnį ir ugdymo planus bei mokyklų poreikius atitinkantį finansavimą. Esant itin mažam mokinių skaičiui, pakeitimai leis jungti ne tik gretimas klases (5–6, 6–7, 7–8), bet ir įvairesniais variantais (5–7, 6–8, 5–6 ir pan.). Tokiu būdu atsiranda galimybė kaimuose išlaikyti pagrindines mokyklas, kad ir esant labai mažam mokinių skaičiui.

Siekiant amortizuoti klasių komplektų finansavimo mažėjimą, mokinio krepšelis didinamas 38 Lt (naujas jo dydis – 3 348 Lt). Šiomis dienomis neabejotinai svarbiausia geroji žinia yra Vyriausybės politinė valia 2014 metais švietimui palikti lėšas, kurios mažėja mažėjant mokinių skaičiui. Tad maždaug 67 milijonų litų palikimas tikriausiai leis sumažinti daugelį įtampų ir bent iš dalies spręsti jautriausias problemas.

Apie 22 mln. litų planuojama skirti mažų kaimo mokyklų neuždarymo kompensavimui, apie 19 mln. litų reikės tam, kad būtų galima leisti kaimiškose vietovėse formuoti po vieną vienuoliktą ir dvyliktą klasę, keletas milijonų skirta mokinio krepšelio padidinimui ir psichologinės tarnybos mokyklose geresniam finansavimui.

Taip tikimasi sušvelninti neadekvatų ugdymo reikmių finansavimo mažėjimą, mažėjant mokinių skaičiui. Kelių pastarųjų metų praktika parodė, kad rugsėjo 1 dieną mokinių sumažėjo vidutiniškai 26 proc. mažiau nei klasių. Didesnis nei iki šiol mokinio krepšelio koeficientas bus taikomas ir kaimo pagrindinių mokyklų (progimnazijų), kuriose mokosi 201–300 vaikų, mokiniams. Ministerijos aiškinimu, 201-asis mokinys „atnešdavo“ mokyklai finansinį nuostolį iki 200 tūkst. litų, kadangi mokinio krepšelis būdavo skaičiuojamas ženkliai didesnėms klasėms.

 

„Draugo“ inf.