Prasidėjus naujiesiems mokslo metams, lyg yla iš maišo išlindo sumaištį sukėlusios Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio pataisos. Jas Seimas ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė liepos 2 dieną, kai, pasak Švietimo ir sporto skyriaus vyresniojo specialisto Gintaro Demeniaus, visi atostogauja ir įstatymų neskaito.

 

 

Iki šiol, kai vienas įstatymas prieštaravo kitam,  niekas didelių diskusijų dėl to nekėlė. Transporto lengvatų įstatymas leido moksleiviams nemokamai važiuoti iki 40 km, tačiau Švietimo įstatyme buvo nurodyta, kad toliau nei 3 km nuo mokyklos gyvenantys vaikai turi būti vežiojami į artimiausią mokyklą. Tik rajono tarybos narys Zenonas Ulkė birželio mėnesį siūlė pakeisti rajono tarybos šių metų gegužės 30 dienos sprendimu patvirtintą „Mokinių, kurie mokosi pagal priešmokyklinio, bendrojo, specialiojo ir profesinio ugdymo programas pavėžėjimo keleiviniu transportu organizavimo ir važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašą“ (Aprašas), kad 1 – 8 klasių moksleiviai nemokamai būtų vežami tik iki artimiausios mokyklos.

Be abejo, jei mokiniai neišvažiuotų į miesto mokyklas, būtų išsaugotos kaimo mokyklos.  Tačiau tai prieštarautų teisei pasirinkti norimą mokyklą, kurioje galbūt dėstomos kokybiškesnės kurio nors dalyko pamokos, didesnės popamokinės veiklos galimybės ar vaikų noras mokytis su broliais ir seserimis. Be to, jei mūsų valstybėje galima pasirinkti šeimos gydytoją, profesiją, partiją, tikėjimą ir net orientaciją, kodėl negalima pasirinkti norimos mokyklos? Jei bus kompensuojamas pavėžėjimas tik iki artimiausios mokyklos, tėvai, norėdami leisti vaikus į pasirinktą mokyklą, turės juos vežioti savo lėšomis. Tai galėtų daryti tik pasiturinčiai gyvenančios šeimos. Beje, tam prieštaravo ir birželio mėnesio posėdyje dalyvavęs Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje Paulius Uleckas. Tai ir paskatino tarybos narius nepriimti Aprašo pataisos.

Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitime išdėstyta nauja mokinių pavėžėjimo išlaidų kompensavimo tvarka. Joje numatyta, kad nemokamai iki 40 km ir atgal pavežami kaimuose ir miestuose gyvenantys 9 – 12 klasių (gimnazijų 1 – 4 klasių), profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų moksleiviai. Tačiau priešmokyklinio ugdymo ir 1 – 8 klasių mokinių pavėžėjimas kompensuojamas tik iki artimiausios bendrojo ugdymo programą vykdančios mokyklos. Kaip informavo  G. Demenius, artimiausias mokyklas šiandien pravažiuoja 199 1 – 8 klasių mokiniai, 77 iš jų – ne mūsų savivaldybės moksleiviai. Vadinasi, 122 mūsų rajono moksleiviai važinėja mokytis į pasirinktas tolimesnes miestų mokyklas. „Šis skaičius nėra galutinis, - pabrėžė Švietimo ir sporto skyriaus vyresnysis specialistas. – Jis kasdien kinta. Mat mokyklose vyksta nuolatinė mokinių kaita.“

Rajono savivaldybės mero Juozo Bertašiaus teigimu, Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio pakeitimas - tai kažkoks nesusipratimas arba gyvenimo realijos nesuvokimas. „Mano manymu, jis buvo priimtas skubotai, ne laiku  ir neįvertinant realios padėties  ir susiklosčiusių situacijų, kokios yra atskiruose rajonuose, - kalbėjo meras. – Nežinau, kaip pakeitimus pritaikyti, kad nebūtų neigiamai paveikta visa ugdymo sistema ir nusistovėjusi tvarka, ypač dabar, kai jau prasidėję mokslo metai. Suprantu, kad jis būtų įgyvendintas nuo ateinančių mokslo metų, tai per vasarą būtų galima viską susidėlioti, apsiprasti. Jei griebtume persitvarkyti dabar – kiltų didelis triukšmas, šokas tėtėms ir mamos, nes jie turėtų savo vaikus vežioti individualiu transportu. Kaip gali įgyvendinti tai, ko neina įgyvendinti. Dėl to šiandien ir kilo tėvų nepasitenkinimas visoje Lietuvoje.“ Tad pasak mero, jis pasisako už tai, kad įstatymo pakeitimai įsigaliotų nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio.

Šis klausimas buvo gvildenamas ir pirmadienį vykusiame Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje. Komiteto pirmininkė Romutė Alytė Bastienė abejojo, ar verta skubotai įgyvendinti Transporto lengvatų įstatymo pakeitimus, kai mokyklose vykdoma nusistovėjusi tvarka, sukomplektuotos klasės, paskirstyti mokytojų krūviai ir vyksta pamokos. Dėl to G.Demenius pasiūlė tik vieną realų variantą – pataisas pradėti vykdyti nuo 2014 metų rugsėjo 1 dienos. Tarybos narys Antanas Burkšaitis paprieštaravo šiam pasiūlymui, pateikdamas labai logišką pavyzdį. „Sakykim, mokinys atvažiavo mokytis į šeštą klasę, susitupėjo, adaptavosi naujoje vietoje, tai pradėjus kitais metais vykdyti įstatymo pakeitimus, jis jau turi kraustytis atgal arba mokėti iš savo kišenės. Ar tai logiška? – klausė tarybos narys. – Siūlyčiau, tokį sprendimą, kad tie, kas ankstesnėmis sąlygomis į mokyklą buvo priimti, tokiomis pat sąlygomis iki 8 klasės ir mokytųsi. Nepasakysi dabar tam mokiniui, kad tu priimtas buvai su kompensuojamu pavėžėjimu, o dabar įstatymas pasikeitė, tad eik, iš kur atėjęs. Tad didelė mokinių dalis gali nejaukiai pasijusti ir tais 2014 metais. Manyčiau, kad tie, kurie po įstatymo priėmimo rinksis, kurioje mokykloje mokytis, žinotų šias sąlygas ir galėtų pasirinkti: ar mokėti pačiam, ar likti savo mokykloje.“ Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai apsitarė – įstatymus reikia vykdyti. Tačiau, ar ne protingiau būtų neskubėti ir šį klausimą atidėti spalio mėnesio tarybos posėdžiui? Priėmę tokį sprendimą Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai tikisi, kad per tą laikotarpį gal viskas ir išsispręs.