Adaptacijos arba prisitaikymo laikotarpiu vaikai būna lengvai pažeidžiami, dažniau kivirčijasi su draugais, verkia dėl smulkmenų. Antroje, dalinio prisitaikymo fazėje, jau nusistovi tam tikras paros ir savaitės protinio darbingumo ritmas. Šiame etape vaikas įgyja daugiau savarankiškumo, mažiau nerimauja. Reliatyvaus stabilumo fazėje nauja organizmo veikla įsitvirtina, tampa nuolatine ir stabilia.
Z.Skaisgirienės teigimu, kiekvieno pirmokėlio prisitaikymo laikotarpis yra skirtingas. Sveiki, mokyklai brandūs vaikai naujoje aplinkoje prisitaiko lengvai. Jų adaptacinis laikotarpis gali trukti nuo 4 savaičių iki 2 mėnesių. Minėti vaikai, lengvai įsimena mokyklos taisykles, geba jų laikytis, greitai susiranda draugų. Atlikti psichologiniai tyrimai rodo, kad 19,1 proc. septynmečių mokykloje prisitaiko sunkiai. Ypač sunki adaptacija būna tada, kai susideda kelios: biologinės ir psichosocialinės vaiko adaptaciją sunkinančios aplinkybės. Pvz., nepalanki mikrosocialinė aplinka šeimoje ir sulėtėjusi vaiko raida. Tada prisitaikymo laikotarpis gali užtrukti pusmetį arba net iki mokslo metų pabaigos. Labai ilgai prisitaikymo laikotarpis užtrunka vaikams, kurie negeba suvokti mokymosi programos bei serga viena ar kita lėtine liga. Sunkiai mokykloje adaptuojasi socialiai ir pedagogiškai apleisti bei neurotinių vystimosi sutrikimų turintys vaikai.
Ypač daug sunkumų patiria epilepsija sergantys mokiniai. Dėl mąstymo procesų nepaslankumo šie vaikai sunkiai prisitaiko prie bet kokių pasikeitimų: aplinkos, dienotvarkės, taisyklių. Pats mokymosi procesas sukelia daug problemų, nes visos žodžiu pateikiamos užduotys jiems yra sunkios. Girdimosios atminties sutrikimas yra vienas iš būdingiausių epilepsija sergančių vaikų bruožų. Dėl silpnos trumpalaikės ir ilgalaikės girdimosios atminties, jie greitai pamiršta arba nepakankamai supranta mokytojų nuorodas. Kad epilepsija sergantis vaikas galėtų suprasti žodį, pirmiausiai jį turi susieti su atitinkamu vaizdiniu, o tik paskui jį supranta. Tai pagrindinė priežastis, dėl ko jų mąstymo procesai vyksta lėtai.
„Minėti vaikai užstringa detalėse, todėl jie sunkiai supranta visumą, - sako pašnekovė. – Todėl jiems ypač blogai sekasi matematika.“ Spręsdami matematikos uždavinius, jie gali praleisti ištisas užduoties eilutes arba neprisiminti ne tik užduoties, bet ir užduoties pateikimo fakto. Šie vaikai labai sunkiai atsisako senų įpročių bei pradeda ką nors naujo. Jiems pakenktas dėmesio perkėlimas ir paskirstymas, todėl perėjimui nuo vienos užduoties prie kitos reikia daug laiko. Pradėjęs naują užduotį, vaikas negali pamiršti prieš tai buvusios ir stengiasi vėl prie jos sugrįžti. Nesugeba nutraukti darbo, kai to prašo mokytoja arba tėvai, nes jiems būtinai reikia jį užbaigti. Apie tai, ką matė ir girdėjo, pasakoja lėtai, stebimos ilgos pauzės ir užstrigimas detalėse. Jeigu supyko ant ko nors, tai ilgai negali pamiršti ir atleisti. Tokie vaikai reikalauja ypatingo mokytojo dėmesio, kantrybės ir supratimo.