Kaip pirmokui prisitaikyti naujoje aplinkoje

pirmokaiKiekvienas žmogus, patekęs į naują aplinką, pirmiausiai ją tyrinėja, o tik paskui bando prie jos prisitaikyti. Kad prisitaikymas vyktų sėkmingai, pasak Šakių rajono savivaldybės psichologinės pedagoginės tarnybos psichologės Zitos Skaisgirienės, reikalingas išlavintas dėmesys, atmintis, loginis mąstymas, geri motoriniai bei socialiniai įgūdžiai.
 
Nuotr. Visi pirmokėliai, pradėję lankyti pirmąją klasę, patiria prisitaikomojo laikotarpio poveikį, nes keičiasi jų dienos ir savaitės protinio darbingumo ritmas.
 
Pradėję lankyti pirmąją klasę, visi pirmokėliai patiria prisitaikomojo laikotarpio poveikį, nes keičiasi jų dienos ir savaitės protinio darbingumo ritmas. Psichologės teigimu, prisitaikymo laikotarpį sudaro trys etapai: ūmios orientacijos, dalinio prisitaikymo ir reliatyvaus stabilumo fazės. Ūmios orientacijos fazėje, vaikas tyrinėja aplinką ir stengiasi prie jos prisitaikyti. Tuo metu vaiko organizme vyksta stiprūs persitvarkymai, nes keičiasi pažintinės veiklos ir socialinio elgesio schemos. Minėti pasikeitimai sukelia vaikams didesnį ar mažesnį stresą. Jie bijo kažko nepadaryti, nesuspėti, sumažėja jų saugumo jausmas. Tuo metu vaikas gali būti išsiblaškęs, užmaršus, skųstis galvos arba pilvo skausmais. Daugelis labai jautrių arba neurotiškų vaikų patiria su mokymusi susijusių sunkumų. Dėl nerimo pablogėja jų dėmesio koncentracija, todėl mokinys negali atskleisti visų savo galimybių.

Adaptacijos arba prisitaikymo laikotarpiu vaikai būna lengvai pažeidžiami, dažniau kivirčijasi su draugais, verkia dėl smulkmenų. Antroje, dalinio prisitaikymo fazėje, jau nusistovi tam tikras paros ir savaitės protinio darbingumo ritmas. Šiame etape vaikas įgyja daugiau savarankiškumo, mažiau nerimauja. Reliatyvaus stabilumo fazėje nauja organizmo veikla įsitvirtina, tampa nuolatine ir stabilia.

Z.Skaisgirienės teigimu, kiekvieno pirmokėlio prisitaikymo laikotarpis yra skirtingas. Sveiki, mokyklai brandūs vaikai naujoje aplinkoje prisitaiko lengvai. Jų adaptacinis laikotarpis gali trukti nuo 4 savaičių iki 2 mėnesių. Minėti vaikai, lengvai įsimena mokyklos taisykles, geba jų laikytis, greitai susiranda draugų. Atlikti psichologiniai tyrimai rodo, kad 19,1 proc. septynmečių mokykloje prisitaiko sunkiai. Ypač sunki adaptacija būna tada, kai susideda kelios: biologinės ir psichosocialinės vaiko adaptaciją sunkinančios aplinkybės. Pvz., nepalanki mikrosocialinė aplinka šeimoje ir sulėtėjusi vaiko raida. Tada prisitaikymo laikotarpis gali užtrukti pusmetį arba net iki mokslo metų pabaigos. Labai ilgai prisitaikymo laikotarpis užtrunka vaikams, kurie negeba suvokti mokymosi programos bei serga viena ar kita lėtine liga. Sunkiai mokykloje adaptuojasi socialiai ir pedagogiškai apleisti bei neurotinių vystimosi sutrikimų turintys vaikai.

Ypač daug sunkumų patiria epilepsija sergantys mokiniai. Dėl mąstymo procesų nepaslankumo šie vaikai sunkiai prisitaiko prie bet kokių pasikeitimų: aplinkos, dienotvarkės, taisyklių. Pats mokymosi procesas sukelia daug problemų, nes visos žodžiu pateikiamos užduotys jiems yra sunkios. Girdimosios atminties sutrikimas yra vienas iš būdingiausių epilepsija sergančių vaikų bruožų. Dėl silpnos trumpalaikės ir ilgalaikės girdimosios atminties, jie greitai pamiršta arba nepakankamai supranta mokytojų nuorodas. Kad epilepsija sergantis vaikas galėtų suprasti žodį, pirmiausiai  jį turi susieti su atitinkamu vaizdiniu, o tik paskui jį supranta. Tai pagrindinė priežastis, dėl ko jų mąstymo procesai vyksta lėtai.

„Minėti vaikai užstringa detalėse, todėl jie sunkiai supranta visumą, - sako pašnekovė. – Todėl jiems ypač blogai sekasi matematika.“ Spręsdami matematikos uždavinius, jie gali praleisti ištisas užduoties eilutes arba neprisiminti ne tik užduoties, bet ir užduoties pateikimo fakto. Šie vaikai labai sunkiai atsisako senų įpročių bei pradeda ką nors naujo. Jiems pakenktas dėmesio perkėlimas ir paskirstymas, todėl perėjimui nuo vienos užduoties prie kitos reikia daug laiko. Pradėjęs naują užduotį, vaikas negali pamiršti prieš tai buvusios ir stengiasi vėl prie jos sugrįžti. Nesugeba nutraukti darbo, kai to prašo mokytoja arba tėvai, nes jiems būtinai reikia jį užbaigti. Apie tai, ką matė ir girdėjo, pasakoja lėtai, stebimos ilgos pauzės ir užstrigimas detalėse. Jeigu supyko ant ko nors, tai ilgai negali pamiršti ir atleisti. Tokie vaikai reikalauja ypatingo mokytojo dėmesio, kantrybės ir supratimo.
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate prezidento rinkimų rezultatus?

klausimelis 05 14Virginijus iš Branduoliškių:

Rinkimuose dalyvavau. Balsavau namuose. Man svarbu, kurį prezidentą išsirinksim. Tegul būna tas pats prezidentas. Bet patinka ir Žemaitaitis. Nes žmones palaiko. Tik nesupratau, kaip reikia balsuoti dėl to referendumo. Kažkaip nesusigaudžiau. Tai nieko biuletenyje ir nežymėjau. Balsuosiu ir antrame ture. 

klausimelis 05 14 2

Kristina iš Miknaičių:

Aišku, balsavau. Šiaip patenkinta rezultatais. Man Nausėda – toks žmogus kaip žmogus. Nemanyčiau, kad Šimonytė tikrai įeitų į tą frontą. Aš už Nausėdą, nors prie širdies ir Žemaitaitis. Daug žadantis. O kad atsisakė Seimo nario mandato, manau, turėjo savo priežasčių. Aišku, būtų buvęs nekaltas, būtų nereikėję trauktis. Kiti kandidatai – visi kytri, daug žada, bet nieko nedaro.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.