Prekiaujantiems maistu – griežtesni reikalavimai

prekyba zuvimi
Nuo karantino pradžios vykdantiems prekybą maisto produktais reikia laikytis ne tik įprastų maisto saugos reikalavimų, bet ir naudoti papildomas apsaugos priemones bei reguliuoti klientų srautus. D. Pavalkio nuotr.


Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Šiuo sudėtingu laikotarpiu turgavietėse ir kitose viešose vietose prekyba maisto produktais nėra draudžiama, tačiau prekeiviai turi taikyti griežtesnes nei įprastai higienos užtikrinimo priemones ir laikytis privalomųjų maisto tvarkymo ir kitų reikalavimų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) parengė rekomendacijas prekybininkams, karantino laikotarpiu prekiaujantiems maisto produktais turgavietėse ir kitose vietose. Nors Šakiuose pagrindinė prekyvietė – Zanavykų turgus – ir buvo užrakintas prekeiviams, tačiau šeštadienį prie turgaus esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vis tiek vyko prekyba tiek daržovėmis, tiek maisto produktais. Prekyba vyksta ir vadinamose auto parduotuvėse, kurios prekiauja rūkytais mėsos gaminiais, rūkyta žuvimi, taip pat toliau atvyksta į kaimus vadinamos „parduotuvės ant ratų“, kurios prekes gyventojams atveža kone iki namų.

VMVT Šakių skyriaus vyriausioji specialistė, maisto produktų inspektorė Kristina Paškevičienė sako, kad viskas gerai – prekyba maisto produktais vykti gali tiek turguose, tiek kitur, kur yra leidžiama, tačiau prekybininkams šiuo metu reikia laikytis itin griežtų maisto saugos reikalavimų bei saugotis patiems su specialiomis priemonėmis ir saugoti savo klientus.

„Šiuo metu prekiautojai turi užtikrinti nefasuotų maisto produktų apsaugą nuo galimos taršos, pavyzdžiui, įsirengti nuo lankytojų atitvarus, apsaugančius vartojimui paruoštus nefasuotus maisto produktus nuo galimos taršos. Jeigu apsaugos nuo taršos įrengti neįmanoma, tokiais produktais galima prekiauti tik juos iš anksto supakavus“, – aiškina inspektorė.

Anot specialistės, į šią kategoriją patenka maisto produktai, kurie prieš juos vartojant nebus plaunami, termiškai apdorojami, lupami, gliaudomi ar panašiai, o prekiaujantys termiškai apdorotais (virtais, rūkytais) ir žaliais gyvūninės kilmės produktais turi dėvėti apsaugines priemones (chalatus, pirštines, prijuostes ir pan.), o vienkartines apsaugines priemones keisti kaskart susiteršus gyvūninės kilmės medžiagomis (mėsa, riebalais, krauju ir kt.). Tačiau higienos reikalavimų prekiautojai turėjo laikytis ir anksčiau – dėvėti pirštines, chalatus, prijuostes, todėl šie reikalavimai, anot specialistės, prekybininkams nėra nauji. Svarbiausia prekybininkams šiuo metu įsisavinti, kad tie produktai, kurie nebus termiškai apdorojami prieš vartojimą (sveriami sausainiai ar kiti konditeriniai gaminiai), gali būti parduodami tik sufasuoti.

Nors, kaip teigia K. Paškevičienė, VMVT inspektoriai šiuo metu jokių planinių patikrinimų nevykdo, bet į skundus ir pranešimus reaguoja nedelsiant. Jų tarnybos specialistai yra atsakingi tik už maisto produktų saugą, o tai, ar prekiautojai laikosi nurodymų, kurie yra būtini karantino metu (ar dėvi kaukes, reguliuoja pirkėjų srautą ir kt. reikalavimai), turi užtikrinti kitos atitinkamos institucijos. Beje, lig šiol dėl maisto saugos reikalavimų nesilaikymo, skundų VMVT tarnyba rajone nėra gavusi.

Socialinių globos įstaigų vadovai skundėsi, kad prekiautojai, kurie važinėja po kaimus ir pardavinėja maisto produktus viešose vietose „parduotuvėse ant ratų“, jų įstaigų klientams kelia didžiulę grėsmę, nes į tas parduotuves eina globos namų gyventojai nusipirkti prekių, nepaisant to, kad jų maitinimu yra pasirūpinta pačioje įstaigoje. Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro naujausiu įsakymu šiems prekiautojams yra draudžiama vykdyti prekybą arčiau kaip 500 m nuo socialinės globos įstaigų.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.