Penkiasdešimtoji diena


Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Jei mane mylite, – jūs laikysitės mano įsakymų; aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius.

Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. Kas manęs nemyli, mano žodžių nelaiko. O žodis, kurį girdite, ne mano, bet Tėvo, kuris yra mane siuntęs.
Aš jums tai pasakiau, būdamas pas jus, o Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs.“ (Jn 14, 15–16. 23b–26)

mizgiris rRamūnas Mizgiris arba tiesiog brolis Ramūnas viliasi visų žmonių išganymu (žr. Mt 18, 11–14), todėl yra pranciškonas (bernardinas), kunigas ir Biblijos draugijos narys. Asmeninio archyvo nuotr.

Šiandien, švenčiant Sekminių iškilmę, Velykų slėpinys – Kristaus kančia, mirtis, prisikėlimas ir įžengimas į dangų – pasiekė savo pilnatvę. Ši iškilmė mus įkvepia prisiminti ir iš naujo išgyventi Šventosios Dvasios nužengimą ant apaštalų, susirinkusių kartu su Marija, Viešpaties Motina, ir kitais mokiniais (Apd 1, 13–14; 2, 1–11).

Sekminės buvo viena iš trijų didžiųjų metinių švenčių (taip pat Pascha ir Palapinių šventė, Iš 23, 14–17). Senajame Testamente ji vadinama Pjūties (Iš 23, 16), taip pat Savaičių švente (Iš 34, 22; Sk 28, 26), kurios metu Dievui buvo atnašaujami pirmieji derliaus vaisiai.

Ji buvo švenčiama penkiasdešimtąją dieną po Paschos (Kun 23, 15–16). Iš čia ir kilo graikiškas Sekminių pavadinimas – pentēkostē – pažod. penkiasdešimtoji (diena); liet. Sekminės, nes švenčiama sekmą, t. y. septintą, sekmadienį po Velykų.

Apie II a. pr. Kr. Sekmines imta traktuoti kaip Toros dovaną Izraeliui ir Sandoros, sudarytos su Nojumi, atnaujinimo šventę (Jubiliejų 6, 15–17). Krikščionys pirmąsias Sekmines po Kristaus prisikėlimo laiko Bažnyčios gimimo diena, Bažnyčios amžiaus pradžia.

Išties mūsų suvokimas labai ribotas, todėl Dvasios pasiuntinybė – tai nuolat, iš kartos į kartą atnaujinti Bažnyčią ir vesti ją į didingąjį Kristaus meilės slėpinį. Krikščioniškas tikėjimas be gyvo santykio su Dievu, be įsiklausymo į Šventąją Dvasią rizikuoja tapti vien sąvokų sistema, kuri užgožia Dievo meilę.

„Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai. Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą; jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas“ (1 Kor 13, 1–2).

Parengė br. Ramūnas Mizgiris, OFM

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.