Asta GVILDIENĖ Visai neseniai sukako metai, kai savo veiklą pradėjo naujai išrinkta rajono savivaldybės taryba. Skaitytojų pageidavimu apie tai, kaip sekasi dirbti žmonėms, stojusiems prie valdžios vairo, kaip jie vertina kolegų ir savo darbo rezultatus, su kokiomis nuotaikomis žvelgia į šiandieninį gyvenimą jau kalbinome opozicijoje dirbančius tarybos narius. Šiandien apie tai kalbamės su dešimtį metų nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžios rajono taryboje išdirbusiu Bernardinu Petru Vainiumi, kuris po dešimties metų pertraukos vėl įsijungė į rajono tarybos veiklą.
Nuotr. Tarybos narys B.P.Vainius teigė, kad Kūrėjas sutvėrė žmogų optimistu ir suteikė jam teisę pačiam kurti savo rytojų.
Ar po šitiek metų pertraukos nepasikeitė rajono tarybos darbas?
Pačios rajono tarybos darbo principai, lyginant su laikotarpiu prieš dvidešimt metų, yra pasikeitę. Tačiau, manau, į gerąją pusę. Jeigu pirmoje kadencijoje kiekviename tarybos posėdyje vykdavo tik politinės rietenos, tai šiandieniniame tarybos narių darbe daug daugiau ramybės ir mandagumo. Vis tobulėjančių technologijų dėka, savo valią kiekvienu svarstomu klausimu tarybos nariai išreiškia elektroniniu balsavimu. Visos diskusijos ir ginčai dažniausiai vyksta komitetų posėdžiuose, kurie dėl to kai kada užsitęsia ilgokai. Turiu pastebėti, kad pirmosios ir šios kadencijos tarybos narių tolerancija ir pagarba vienas kitam labai skiriasi. Gal dėl to, kad per ilgą laiką natūraliai atsisijojo rėksniai ir populistai, o gal per tuos metus visuomenėje susiformavo geresnė politinė kultūra ir pagarba kitaip mąstančiam. Kadangi rajono tarybos nario pareigos iš esmės liko nepasikeitusios, tai ir po dešimties metų pertraukos taryboje jaučiuosi gerai.
Ar reikalinga tarybai opozicija? Kokia jūsų nuomonė apie pozicijoje ir opozicijoje dirbančių tarybos narių darbą?
Demokratinės visuomenės politiniame gyvenime opozicija yra demokratijos varomoji jėga. Žinoma, jeigu ji yra nukreipta ginti viešąjį interesą, o ne asmeninių klausimų sprendimą. Tiek pozicijoje, tiek opozicijoje dirbantys tarybos nariai atidžiai ir konstruktyviai nagrinėja pateikiamus klausimus, domisi ne tik savo zonos, bet visų rajono gyventojų interesais, viešai reiškia savo nuomonę. Tik vienas opozicijoje dirbantis ir jokiai politinei partijai nepriklausantis tarybos narys išsiskiria savo populistiniu aktyvumu.
Ar čia galioja patarlė: „Vienas lauke ne karys...“?
Šios patarlės paneigti neįmanoma. Politika reikalauja kompromisų, todėl vienam stoti prieš vėją yra beprasmiška. Jei nori įgyvendinti kokią nors idėją - geriau neiti vienam į mūšį, o ieškoti bendraminčių.
Ar nereikėtų mažinti tarybos narių skaičių, sumažėjus gyventojų skaičiui rajone?
Tai diskutuotinas klausimas. Jis tiek pat liečia ir Seimo narius. Sumažėjus gyventojų skaičiui Lietuvoje, turėtų sumažėti ir Seimo narių skaičius. Tam reikalingos įstatyminės pataisos. Tačiau Vyriausybė kol kas tyli.
Ar tikite, kad vis smunkantį žmonių pragyvenimo lygį galima pakeisti? Kaip?
Darbą baigiančios Vyriausybės veikla jau duoda savo vaisius. Pasekmės labai skaudžios ir sunkiai ištaisomos. Emigraciją suaktyvinusi mokestinė politika kerta verslui šaknis ir žlugdo šalies ekonomiką. Esu įsitikinęs, kad padėtis Lietuvoje iš esmės pasikeis po šio rudens Seimo rinkimų.
Ko daugiau matote šiandieniniame gyvenime: pozityvo, abejingumo, negatyvo?
Mano manymu, tiek spaudoje, tiek televizijos laidose labiau dominuoja negatyvas. Tokiu būdu formuojama pesimistinė visuomenės nuomonė. Gal žiniasklaidai tai ir naudinga. Tačiau į atskiras situacijas pažvelgę geranoriškai, tikrai galėtume surasti nemažai pozityvo.
Ar į rytojų žiūrite su optimizmu? Koks jūsų gyvenimo kredo?
Manau, Kūrėjas sutvėrė žmogų optimistu ir suteikė jam teisę pačiam kurti savo rytojų. Mano gyvenimo kredo: „Su kiekvienu elkis taip, kaip tu norėtum, kad su tavim būtų elgiamasi“.
Dėkoju už pokalbį.
Eduardas iš Griškabūdžio:
