baneris leidinys

dumcius kapinese
Kraštietis, prof. Arimantas Dumčius, Paežerėlių (Kriūkų sen.) kapinėse suradęs partizanų, Valkų mūšio dalyvių kapą, paminklą apjuosė trispalve juostele, taip atiduodamas pagarbą žuvusiems Laisvės kovotojams. L. Poškevičiūtės nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Jau devintus metus vyksta akcija „Uždek žvakutę savo krašto partizanams“, kurios metu lankomos gyvybes už Lietuvos laisvę paaukojusių žūties vietos, tvarkomi jų kapai ir uždegamos pagarbos žvakutės. Prie šios akcijos kasmet prisideda ir šakiečiai – šauliai, buvę tremtiniai, laisvės kovų dalyviai, draugėn suburti LR Seimo narės Irenos Haase.

Ir šiemet spalio 31 d. gausiai susirinkę šauliai, tremtiniai, aktyvūs visuomenininkai prie Tremtinių memorialo Šakių kapinėse akciją „Uždek žvakutę Zanavykijos krašto partizanams“ pradėjo sugiedodami „Tautišką giesmę“. Šios iniciatyvos organizatorė– Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininko pavaduotoja Rasa Duobaitė-Bumbulienė kvietė uždegti žvakutę Zanavykijos krašto partizanams ir visiems, kovojusiems už Lietuvos laisvę.

„Susirinkome šventoje vietoje paminėti atminimą žmonių, kurie galvojo ne apie savo gyvybę ar gerą gyvenimą, kurie galvojo, kaip išsaugoti mūsų Tėvynę Lietuvą“, – kreipėsi į susirinkusius prie akcijos mūsų krašte prisijungęs žurnalistas ir renginių vedėjas Vilius Kaminskas kviesdamas Laisvės kovotojų, Nepriklausomybės gynėjų, partizanų ir tremtinių atminimą pagerbti tylos minute.

„Zanavykija tai yra kraštas, kuris turėjo patį tvirčiausią ir geriausiai organizuotą partizaninį judėjimą, kuriame buvo be galo daug pasiaukojusių vardan Tėvynės. Šitas kraštas išties unikalus – čia ir Kudirka, ir Basanavičius, ir Jablonskis. Ir tas geras genas, ta gera šaknis tęsiasi iki šiol. Ir čia gyvena žmonės, kurie jaučia pareigą, kuriems žodis Lietuva yra brangus“, – kalbėjo svečias.

Iniciatyvos „Uždek žvakutę Zanavykijos krašto partizanams“ globėja LR Seimo narė I. Haase pasidžiaugė, kad akcija draugėn suburia šaulius, buvusius tremtinius, Laisvės kovų dalyvius, kad šiomis rimties, susikaupimo ir pagarbos dienomis nelieka tamsu ir tuščia ten, kur kovojo ar atgulė mūsų tautos didvyriai.

Prie akcijos kasmet prisijungia ir Sintautų akademija bei jos vadovas Vitas Girdauskas.

„Manau, būtu svarbu, kad atsirastų pažintiniai maršrutai partizanų, Nepriklausomybės kovų vietomis, kad ir jaunimas jas galėtų aplankyti, tai leistų nepamiršti savo šalies istorijos, puoselėti pilietinį sąmoningumą“, – kalbėjo V. Girdauskas.

Akcijos dalyviai pasklido po įvairias seniūnijas, aplankydami partizanų kapus, jų žūties vietas, Laisvės kovų dalyviams pastatytus atminimo paminklus Giedručiuose, Lukšiuose, Lekėčiuose, Griškabūdyje, Barzduose, Žvirgždaičiuose, Sintautuose, Slavikuose bei kitur.

Kaip ir kasmet, prie iniciatyvos prisijungė ir Slavikų seniūnas Valdas Dumčius, taip pat Kudirkos Naumiesčio šaulių 410-os bei Šakių šaulių 405-os kuopos šauliai.

Šį kartą mes, žurnalistai, pasukame kartu su kraštiečiu, prof. Arimantu Dumčiumi ir jo komanda į Kriūkus, stabtelime prie paminklo 1945–1952 m. nužudytiems šio krašto partizanams.

„Juos guldydavo greta esančiame griovyje. Užkasdavo, kad žmonės nematytų ir nežinotų, kur. O sužeistus veždavo į Zyplių ligoninę, kad iškvostų. Greta paguldydavo KGB darbuotoją, atseit, partizaną, kad šis prašnekintų sužeistuosius partizanus. Tokį įrašą radau ir apie vieną tokį KGB papulkininkį Vytautą Vasiliauską, mano tėvelio žudiką. Iš mūsų šeimos keturi partizanai atidavė gyvybes.  Savo tėvo Jono ir dėdės Antano Aštrauskų netekau dar 1953 metų sausio 2-ąją, kai juos Šakių rajone, Žalgirio miške, nužudė KGB darbuotojai“, – pasakojo kartu vykusi kaunietė Martina Bikuličienė (Aštrauskaitė).

Paežerėlių kapinėse A. Dumčius pirmiausiai aplanko Nepriklausomybės kovų savanorio leitenanto Vinco Gvildžio amžinojo poilsio vietą. V. Gvildys baigė Veiverių mokytojų seminariją, buvo mokytojas, bet, kai Lietuvai iškilo pavojus, metęs mokytojavimą, tapo savanoriu. Tokių žuvusių iš Šakių krašto kilusių savanorių, kurie 1918–1920 metais apgynė Lietuvos valstybę, archyvo duomenimis, yra 160. Iš viso šiose kovose dalyvavo apie 2 tūkst. jaunų vyrų, gyvenusių Šakių rajone. Kol kas Šakių rajone turime tik vieną tokio savanorio kapą.

„Čia palaidoti Valkų mūšio dalyviai Pranas Lapaitis ir Vincas Lebedžinskas, žuvę 1945 m. gegužės 13 dieną. Valkų miške žuvo 19 vyrų. Kai kurių artimųjų kūnus giminės tiesiog pasivogė iš stribų, spėjo pasiimti ir pasilaidoti“, – pasakojo prof. A. Dumčius.

Jau vėliau Šakių šaulių 405-os kuopos vadas Saulius Venskaitis pasidžiaugė, kad, lankant atmintinas vietas, daug kur rado sutvarkytas kapavietes,paminklų aplinką ir uždegtas žvakutes.

„Džiugu, kad neužmirštam tautos istorijos ir gerbiam už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę kovojusių atminimą“, – sakė S. Venskaitis.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos