baneris leidinys

siuksles ploksciai
Nuotr. Nelegalius gamtos teršėjus dažniausiai išduoda kartu su atliekomis išmetami asmeniniai daiktai, tarp kurių galima rasti duomenų, padėsiančių nustatyti teršėjų tapatybę ar adresą.


Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Pavasarį dirbti laukų išriedėję žemdirbiai Plokščių seniūnijoje Vaiguviškių kaimo teritorijoje liko nemaloniai nustebinti – tiesiai ant nuovažos nuo žvyrkelio išverstas visas kalnas šiukšlių. Tarp atsikratytų atliekų – ir namų apyvokos daiktai, ir baldai, ir polietileno maišai, ir senos knygos.

Keista, kad žmonės vis dar taip elgiasi – juk seniūnijose du kartus per metus būna pastatyti stambiagabaričių atliekų konteineriai, į kuriuos žmonės gali suvežti baldus, buitinę techniką ir kitas atliekas nemokamai.

Apie stambiagabaričių atliekų konteinerius paprastai seniūnai informuoja gyventojus iš anksto ir, anot Plokščių seniūnės Laimutės Miliūnienės, kas kartą tie konteineriai būna užpildyti, o gyventojai būna laimingi turėdami galimybę atsikratyti nereikalingais baldais ar kitais namų apyvokos daiktais. Laukuose, atokioje vietoje, kur nėra nei gyventojų, nei miško, atliekos išverstos ne tik nelegaliai, bet ir neišrūšiuotos – tarp kalno šiukšlių matėsi plastiko, popieriaus, šiferio, medienos ir kitokių medžiagų, kurias tinkamai surūšiavus šiukšlių krūva būtų kur kas mažesnė. Žiūrint į šiukšles susidaro įspūdis, kad kažkas namuose darėsi kapitalinį remontą arba išsivalė naujai įsigytą sodybą, nes šiukšlių krūva yra išties didelė. Taip pat nepanašu, kad tokia krūva atliekų būtų galėjusi tilpti į lengvąjį automobilį – ko gero, atvežta su sunkiasvore transporto priemone.

„Jeigu sugebėjo susikrauti baldus į automobilį, kodėl jų nenuvežė į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę? Juolab kad ir mūsų seniūnijoje konteinerį turėsime kitą savaitę“, – stebisi ir visko mačiusi seniūnė L. Miliūnienė.

Iš tiesų į stambiagabaričių atliekų aikštelę, kurią turime Šakiuose Sodų gatvėje, atliekos priimamos ištisus metus ir atsikratyti namų apyvokos daiktais nieko nekainuoja – čia jos priimamos nemokamai. Išimtis yra tada, kai gyventojai atveža įvairias atliekas krūvoje – vienoje vietoje sumaišę ir baldus, ir popierius, ir kitus gaminius. Tada atliekų aikštelių prižiūrėtojai turi teisę paprašyti žmonių išrūšiuoti čia pat aikštelėje atliekas į skirtingus konteinerius, priešingu atveju jiems tai kainuos.

Anot seniūnės, šiemet per akciją „Darom“ seniūnija kartu su mokyklos bendruomene žada eiti tvarkyti panemunės pievų ir kitų viešųjų vietų, o tokio „stebuklingo“ radinio laukuose tvarkyti nesitikėjo. Tačiau, pasak seniūnės, teks išrūšiuoti ir šį „turtą“ – išskirstyti atliekas į skirtingus konteinerius, o baldus ir kitus stambius namų apyvokos daiktus iš tos krūvos atvežti į specialų konteinerį. L. Miliūnienė, paklausta, ar daug atliekų panemunėje yra surenkama kasmetinės akcijos „Darom“ metu, sako, kad vis dar pasitaiko, jog Nemunas pavasarį atiduoda žmonėms jų pačių į upę išmestas „dovanas“. Dažniausiai tai būna plastikas, popierius, kitos smulkios atliekos, išmestos stovyklaujant gamtoje.   

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) prevencinės veiklos organizatorė Liucija Burbienė aiškina: gyventojai, galvodami, kad tokiu būdu nemokamai atsikratė atliekų, klysta. Dideli konteineriai, skirti stambioms atliekoms, skiriami seniūnijoms pagal poreikį ne mažiau kaip dukart per metus, yra apmokami tų pačių gyventojų, t. y. mokesčių mokėtojų, jiems mokant mokesčius už šiukšles. Už papildomai per aplinkosauginę akciją surenkamas stambiagabarites atliekas seniūnijose atliekų tvarkymo centrui sumoka savivaldybė iš to paties gyventojų sunešto biudžeto. Tačiau tiek MAATC, tiek seniūnai, tiek aplinkosaugininkai įspėja – nelegalus atsikratymas atliekomis yra gamtos teršimas, kuris gali kirsti per kišenę brangiau negu tų atliekų atvežimas iki specialios surinkimo aikštelės. Kaip sako L. Burbienė, radę gamtoje tokius nelegalius sąvartynus, tiek jų darbuotojai, tiek aplinkosaugininkai stengiasi išsiaiškinti, kas atsikratė tomis atliekomis, ieškodami tarp šiukšlių įvairių tapatybės ar adresų nuorodų. Anot specialistės, dažnai „veikėjus“ pavyksta rasti ir nustatyti, o jau tada jiems išrašomos sąskaitos už aplinkos teršimą. Jeigu atsikratytų šiukšlių krūva yra iki vieno kubo, tada pažeidėjui gresia bauda nuo 30 iki 90 eurų. Jeigu pažeidėjas išmetė gamtoje daugiau kaip kubą atliekų, jam gali grėsti bauda nuo 150 iki 300 eurų, o jeigu saugoma teritorija – nuo 300 iki 800 eurų bauda (priklausomai nuo šiukšlių kiekio, jų pavojingumo ir kitų veiksnių).

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos